Papūginiai paukščiai (Psittaciformes) yra paukščių (Aves) būrys, kuriam priklauso beveik 400 rūšių.

     Snapas yra trumpas, masyvus ir stipriai riestas. Viršutinis antsnapis nėra suaugęs su kaukole (sujungtas lanksčiu sąnariu), todėl papūga gali jį judinti aukštyn-žemyn nepriklausomai nuo apatinio. Tai suteikia milžinišką spaudimo jėgą. Naudojamas ne tik maistui traiškyti, bet ir kaip atrama laipiojant šakomis. Papūgos turi specifinę pėdų sandarą. Du pirštai (2-as ir 3-as) nukreipti į priekį, o du (1-as ir 4-as) – atgal. Tai leidžia itin tvirtai sugriebti šakas ir manipuliuoti maistu (papūgos yra vieni iš nedaugelio paukščių, kurie pakelia maistą prie snapo koja). Daugumos rūšių liežuvis yra storas, raumeningas ir labai jautrus.    Lorių liežuvio galas turi specifinius „šerelius“, skirtus lakti nektarą ir rinkti žiedadulkes iš žiedų. Krūtinės raumenys stiprūs, pritaikyti aktyviam skrydžiui. Kaklas labai lankstus, leidžiantis pasukti galvą beveik 180 laipsnių kampu. Ryškios plunksnų spalvos (ypač žalia, geltona, raudona) atsiranda ne tik dėl pigmentų, bet ir dėl specifinės jų struktūros, kuri laužia šviesą. Kai kurios grupės (pavyzdžiui, kakadu ir pilkosios papūgos) turi specialias plunksnas, kurios dyla į smulkius „pudros“ miltelius. Ši pudra padeda prižiūrėti ir valyti kitas plunksnas.

     Drėgnieji atogrąžų miškai - tai gausiausia papūgų buveinė, kurioje jos randa maisto (vaisių, riešutų) ir saugių vietų lizdams aukštai medžių lajose. Savanose ir retmiškiuose dažniau sutinkamos rūšys, mintančios sėklomis ir žole, pvz. banguotosios papūgėlės Australijoje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos kėja, gyvena net alpinėse zonose, kur vyrauja žema temperatūra ir uolėtas kraštovaizdis. Daugybė papūgų rūšių yra endeminės, t. y. aptinkamos tik specifinėse vandenynų salose (Karibuose, Ramiojo vandenyno salynuose). Nors papūgos yra labai skirtingos, dauguma jų peri medžių drevėse. Ten deda kiaušinius tiesiog ant medienos puvėsių. Kai kurios rūšys prisitaikė įsikurti termitų lizduose arba rausti urvus uolų plyšiuose. Ant žemės peri Naujosios Zelandijos kakapo ar žolinės papūgos ten, kur trūksta tinkamų medžių. Minta augaliniu maistu – sėklomis, riešutais, vaisiais, nektaru ir žiedais.

     Dauguma rūšių gyvena tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, ypač Australijoje, Pietų Amerikoje bei Afrikoje.