Akmeninis keklikas (Alectoris graeca) yra yra fazaninių (Phasianidae) šeimos rūšis.

     Tai vidutinio dydžio paukštis. Kūno ilgis: 32–37 cm, sparnų ilgis: 46–53 cm. Patinai sveria apie 550–850 g, patelės yra smulkesnės – 410–720 g. Galva, kaklas ir viršutinė krūtinės dalis yra melsvai pilkos spalvos. Nugara dažniausiai turi rusvą ar pilkšvai rudą atspalvį, kuris padeda paukščiui susilieti su uolėta aplinka. Ryškiausias bruožas – sniego baltumo gerklė ir pasmakrė, kurią juosia plati, aiškiai apibrėžta juoda juosta (vadinama „apykakle“). Ši juosta kyla virš snapo ir eina per akis. Pilvo šonuose matomi charakteringi vertikalūs dryžiai (apie 10–12 vnt.), sudaryti iš baltos, juodos ir rudos (kaštoninės) spalvų derinio. Pilvas yra smėlio arba šviesiai rusvos spalvos. Snapas ir kojos ryškiai raudonos spalvos. Patinai ant kojų turi nedidelius pentinus, kurių patelės paprastai neturi. Patinai ir patelės išoriškai labai panašūs, tačiau patinai yra šiek tiek didesni, jų spalvos gali būti kontrastingesnės, o galva – stambesnė.
Jaunikliai mažiau kontrastingi, vyrauja rusvi ir pilkšvi tonai, juoda „apykaklė“ išryškėja pamažu paukščiui bręstant. 

     Akmeninis keklikas yra kalnuotų vietovių paukštis, kurio gyvenimo būdą ir biologiją diktuoja atšiaurios uolėtos aplinkos sąlygos. Tai sėslūs paukščiai, ištisus metus praleidžiantys tose pačiose teritorijose, nors žiemą gali nusileisti į žemesnius kalnų šlaitus, kad išvengtų storos sniego dangos. Mėgsta stačius, uolėtus pietinius šlaitus, kur sniegas nutirpsta greičiau. Idealios buveinės tai atviros alpinės pievos, persipynusios su uolomis, akmenynais ir neaukštais krūmais (pavyzdžiui, kadagiais). Dažniausiai sutinkamos virš miškų ribos, nuo 1200 m iki 3000 m aukštyje, tačiau pietiniuose regionuose (Sicilijoje, Graikijoje) gali gyventi ir beveik jūros lygyje. Lizdas tai paprasta duobutė žemėje, menkai išklota žole ar plunksnomis, dažniausiai paslėpta po krūmu ar uolos atbraila. Deda nuo 5 iki 21 kiaušinio. Tai viena didžiausių dėčių tarp visų paukščių. Perėjimo trukmė – apie 24–26 dienas. Kai kuriais atvejais patelė gali padėti dvi dėtis iš eilės: vieną peri pati, o kitą – patinas. Vasarą gyvena poromis arba šeiminėmis grupėmis, o žiemą susiburia į didesnius būrius (vadinamus „brigadomis“), kad būtų lengviau apsisaugoti nuo plėšrūnų. Pajutęs pavojų, akmeninis keklikas pirmiausia bando pabėgti bėgte į viršų šlaitu. Skrenda tik kraštutiniu atveju – triukšmingai pakyla ir greitai nuskrieja žemyn. Tai daugiausia augalesis paukštis. Suaugėliai maitinasi sėklomis, ūgliais, uogomis, lapais ir kerpėmis. Jaunikliams ir besiveisiančioms patelėms gyvybiškai svarbūs baltymai, todėl pavasarį ir vasarą jie sulesa daug vabzdžių (skruzdžių, vabalų, žiogų).

     Tai Europos endemikas. Natūraliai jis aptinkamas tik šiame žemyne. Jo paplitimo arealas apima pietų Europos kalnuotus regionus. Paukštis paplitęs Alpėse (Prancūzija, Italija, Šveicarija, Vokietija (labai reta), Austrija ir Slovėnija), Apeninuose (Centrinė ir pietų Italija), Sicilijoje (izoliuota populiacija), Balkanų pusiasalyje (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija).