Vištiniai paukščiai (Galliformes) yra paukščių (Aves) būrys. Tai stambių, sausumoje gyvenančių paukščių būrys, kuriam priklauso apie 290 rūšių visame pasaulyje. Ši grupė geriau žinoma kaip naminių paukščių ir medžiojamųjų paukščių grupė, apimanti vištas, kalakutus, fazanus, putpeles ir kurapkas. Šis būrys skirstomas į penkias šeimas ir 290 rūšių.

     Paprastai tai stambūs, aptakūs, raumeningi paukščiai. Dydis svyruoja nuo mažų, apie 500 g sveriančių putpelių, iki stambių, kelis kilogramus sveriančių kalakutų ar povų. Jų krūtinės raumenys labai išvystyti, todėl jie gali staigiai ir triukšmingai pakilti į orą (pvz., išsigandę), tačiau skrenda trumpus atstumus. Snapas trumpas, stiprus, viršutinė dalis paprastai šiek tiek nulinkusi žemyn. Tai idealus įrankis sėkloms, grūdams skinti, šaknims kasti ar vabzdžiams gaudyti. Kojos stiprios ir vidutinio ilgio. Dauguma rūšių turi keturis pirštus: tris nukreiptus į priekį ir vieną (dažnai mažesnį) atgal. Daugelio rūšių patinai ant kojų turi pentinus, naudojamus kovoms dėl teritorijos ar patelių. Sparnai trumpi, platūs ir apvalūs. Tokia forma leidžia greitai pakilti iš tankių žolių ar krūmų, tačiau netinka sklandymui. Dažnai pasireiškia stiprus lytinis dimorfizmas – patinai būna ryškių spalvų, su puošniomis uodegomis ar karūnomis (pvz., povas, fazanas), o patelės – slepiamosios (maskuojamosios) rudos spalvos, kad liktų nepastebėtos perėdamos ant žemės. Turi didelį gūžį, kuriame kaupiamas ir suminkštinamas maistas prieš jam patenkant į skrandį. 

     Šios grupės paukščiai yra prisitaikę prie pačių įvairiausių sausumos buveinių. Dauguma fazaninių ir krakinių šeimos paukščių gyvena tankiuose miškuose ar pamiškėse, kur gali lengvai pasislėpti nuo plėšrūnų. Kurapkos ir putpelės renkasi stepes, pievas ar žemės ūkio naudmenas, tačiau joms būtinos aukštos žolės ar krūmų juostos poilsiui ir lizdams. Kai kurios rūšys (pvz., tundrinės žvyrės) gyvena atšiauriose aukštikalnėse arba tundroje, o didžiakojiniai paukščiai – atogrąžų pakrantėse. Jie yra visavalgiai, bet pagrindą sudaro augalinis maistas (sėklos, vaisiai, pumpurai, šaknys). Jaunikliai pirmosiomis savaitėmis intensyviai minta vabzdžiais, kad gautų augimui reikalingų baltymų. Dauguma rūšių yra poligaminės (vienas patinas poruojasi su keliomis patelėmis). Būdingos tuoktuvės – patinai demonstruoja plunksnas, leidžia garsus ar net šoka specialiuose „turguose“ (pvz., tetervinai, kurtiniai). Lizdus beveik visada suka ant žemės, sekliose duobutėse, išklotose žole ar plunksnomis. Išimtis – krakiniai paukščiai, kurie lizdus suka medžiuose. Visų vištinių paukščių išsiritę jaunikliai jau po kelių valandų patys bėgioja ir ieško maisto, o po kelių dienų gali trumpai paskristi. Dažnai laikosi būriais (ypač ne veisimosi sezono metu), tai padeda efektyviau pastebėti plėšrūnus. 

     Vištiniai paukščiai yra paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jų arealas apima pačias įvairiausias gamtines zonas – nuo Arkties tundros iki atogrąžų miškų.