Aroniniai (Araceae) yra viena gausiausių dumblialaiškiečių (Alismatales) eilės augalų šeimų. Šiai grupei priklauso daugiau kaip 3 700 rūšių, kurios garsėja unikaliais žiedynais ir dideliu populiarumu kambarinėje sodininkystėje. 

     Šie vienaskilčiai žoliniai augalai dažniausiai išvysto storus, gumbiškus arba šliaužiančius šakniastiebius, kuriuose kaupiamos maisto medžiagos. Daugeliui rūšių būdingi dideli, ilgakočiai lapai, turintys tinklišką ar lankinį gyslotumą, kas yra neįprasta kitiems vienaskilčiams augalams. Audiniuose gausiai formuojasi gleivių kanalai bei pieno sultys, o ląstelėse kaupiasi aštrios kalcio oksalato adatėlės, saugančios nuo žolėdžių. Šeimos vizitinė kortelė yra specifinis žiedynas – burbuolė, ant kurios masiškai ir tankiai išsidėsto smulkūs, neryškūs žiedai. Šią burbuolę iš vienos pusės gaubia papėdlapis, kuris dažnai būna ryškių spalvų ir atlieka vabzdžių viliojimo funkciją. Žiedai gali būti abilyčiai arba vienalyčiai, o jų apyžiedis yra smarkiai redukuotas arba jo visiškai nėra. Kuokelynas sudarytas iš kelių laisvų arba tarpusavyje suaugusių kuokelių, kurie dažnai subręsta skirtingu laiku nei piestelės. Piestyną sudaro viena arba kelios suaugusios piestelės su viršutine mezgine, kurioje vystosi sėklapradžiai. Po apvaisinimo ant burbuolės ašies subręsta sultingi, ryškiaspalviai vaisiai – uogos, kurias išnešioja jomis mintantys paukščiai bei gyvūnai.

     Pagrindinis šios šeimos biotopas yra drėgnieji atogrąžų miškai, kuriuosee sutelkta didžiausia rūšių įvairovė. Čia jie auga miško paklotės pavėsyje, lipa medžių kamienais kaip lianos arba įsitvirtina lajoje kaip epifitai. Dalies rūšių pirminis biotopas išliko vandenyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje augantis pelkinis žinginis veši liūnuose ir raistuose, o plūdenos yra visiškai prisitaikiusios plūduriuoti stovinčio vandens paviršiuje. Kai kurių aroninių augalų biologija pasižymi unikaliu reiškiniu – žydėjimo metu jų burbuolė sugeba pati generuoti šilumą ir įšilti net iki 45 °C. Šis procesas padeda intensyviau skleisti kvapą ir vilioja apdulkintojus (vabalus bei muses), suteikdamas jiems šiltą prieglobstį. Kad išvengtų savidulkos, žiedo piestelės ir kuokeliai subręsta skirtingu laiku. Dažnai augalai veikia kaip „vabzdžių spąstai“ – papėdlapio viduje įkalinti vabzdžiai laksto ropinėdami po piesteles, jas apdulkina ir yra išleidžiami tik tada, kai viršuje subręsta kuokeliai ir apiberia juos naujomis žiedadulkėmis. Biologiškai aroniniai yra labai gerai apsaugoti nuo žolėdžių gyvūnų. Jų ląstelių sultyse esančios kalcio oksalato adatėlės sukelia stiprų gleivinės deginimą ir pabrinkimą, todėl dauguma šių augalų yra toksiški. 

     Aroninių šeimos augalai yra kosmopolitai, paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia jų biologinė įvairovė aptinkama drėgnuose atogrąžų ir subtropikų regionuose. Vidutinių platumų bei subarktinėse zonose rūšių skaičius smarkiai sumažėja.