Musiniai dvisparniai (Brachycera) yra vienas iš dviejų pagrindinių dvisparnių (Diptera) būrio pobūrių, kuriam priklauso į muses panašūs dvisparniai. 

     Jų antenos trumpos, trinarės. Pilvelis trumpas, susideda iš 5-8 segmentų. Paprastai turi tik vieną porą sparnų, antroji virtusi dūzgiais. Lervos be galvos ir be kojų. Lėliukės vadinamos puparijais. Musės turi gerai išvystytas akis, neretai užtikrinančias tobulą trimatį regėjimą. Akys yra facetinės, sudarytos iš daugelio atskirai vaizdą fokusuojančių segmentų. Kai kurios rūšys turi ir labai gerą klausą. Skonio organai yra kojų letenėlėse. Burnos aparatai gali būti įvairūs, priklausomai nuo rūšies mitybos būdo. Laižomasis burnos aparatas būdingas naminei musei, o, pavyzdžiui, piktmusės (Stomoxys calcitrans) maitinasi krauju ir turi duriamąjį burnos aparatą, kaip ir akliai bei sparvos (šeima Tabanidae). 

     Pobūris apima apie 120 šeimų ir daugiau nei 80 000 aprašytų rūšių. Jis tradiciškai skirstomas į dvi dideles grupes. Orthorrhapha: primityvesnės formos, tokios kaip sparvos (Tabanidae), plėšriamusės (Asilidae) ar musės zvimbeklės (Bombyliidae). Cyclorrhapha: labiau evoliucionavusios grupės, kurioms priklauso tikrosios musės (Muscidae), vaisinės muselės (Drosophilidae) ir žiedmusės (Syrphidae).

     Šio pobūrio vabzdžiai atlieka įvairius vaidmenis. Daugelis rūšių (ypač žiedmusės) yra svarbūs augalų apdulkintojai. Kai kurių musių lervos ir suaugėliai dažnai kontroliuoja kitų vabzdžių populiacijas. Taip pat yra rūšių, pavyzdžiui, naminės musės ar sparvos, akliai, platina ligas arba kenkia žemės ūkiui bei gyvulininkystei.