Platystomatidae yra dvisparnių (Diptera) būrio šeima, priklausanti Tephritoidea antšeimiui. Šie vabzdžiai yra žinomi dėl savo unikalių raštuotų sparnų ir išskirtinio elgesio. Pasaulyje iš viso yra aprašyta apie 1200 rūšių, suskirstytų į daugiau nei 120 genčių. 

     Kūno ilgis svyruoja nuo 3 iki 12 mm (tropinės rūšys gali būti ir didesnės). Svarbiausias bruožas yra margi sparnai, padengti tamsiomis juostomis, dėmėmis ar sudėtingais mozaikiniais raštais. Sparnų gyslotumas pasižymi pilna subkostaline gysla, kuri ties galu staigiai linksta link priekinio krašto. Jų kojos yra vidutinio ilgio, stiprios, o kai kurių rūšių priekinės šlaunys būna pastebimai sustorėjusios. Galva yra didelė su itin plačia burnos sritimi ir stambiu, gerai išvystytu straubliuku. Kai kurių tropinių genčių patinų akys yra išsidėsčiusios ant ilgų, į šonus ištįsusių stiebelių. Jų tvirtas kūnas dažnai būna tamsių atspalvių, kartais su melsvu, žalsvu ar bronziniu metalo blizgesiu. Musių pilvelis yra ovalios formos, sudarytas iš kelių gerai matomų, segmentuotų dalių. Patelių pilvelio gale yra pailgėjęs, teleskopinis kiaušdėtis, skirtas kiaušinėliams įterpti į substratą. Patinų lytiniai organai ramybės būsenoje yra paslėpti ir pasižymi specifine, rūšis padedančia atskirti sandara. 

     Šie vabzdžiai dažniausiai renkasi šešėlingus, drėgnus lapuočių ir mišrių miškų pakraščius bei proskynas. Suaugėliai aptinkami ant krūmų, žolynų lapijos ir medžių kamienų. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, Rivellia genties) puikiai prisitaikiusios prie pievų, drėgnų pakrančių ar žemės ūkio naudmenų, kur auga ankštiniai augalai. Nors šeima sutinkama visame pasaulyje, didžiausia biotopų ir rūšių įvairovė susitelkusi tropiniuose bei subtropiniuose miškuose. Unikalus šių musių biologinis bruožas yra nuolatinis sparnų kilnojimas ir vėdavimas, naudojamas apsaugoti teritorijai ir partneriui privilioti. Kai kurių rūšių patinai asistavimo metu sukelia specifinį zyzimą greitai vibruodami sparnais. Rūšių, turinčių ištįsusias akis, patinai naudoja savo galvos sandarą stumdydamiesi ir demonstruodami jėgą prieš kitus patinus kovoje dėl teritorijos. Daugumos rūšių lervos yra saprofagės, besivystančios pūvančioje organinėje medžiagoje, komposte, minkštoje medienoje ar dvėsenoje. Rivellia genties lervos gyvena dirvožemyje ir maitinasi gyvais ankštinių augalų šaknų gumbeliais. 

     Šios musės yra paplitusios visame pasaulyje, tačiau didžiausia jų įvairovė aptinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.