Aukštoji brugmansija (Brugmansia arborea) yra bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų rūšis, dėl savo įspūdingų žiedų formos liaudyje dažnai vadinama „angelo trimitu“. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) šį augalą yra priskyrusi prie išnykusių laukinėje gamtoje, tačiau jis iki šiol išlieka itin populiarus visame pasaulyje kaip dekoratyvinis egzotinis augalas. 

     Aukštoji brugmansija yra sumedėjęs, iki penkių metrų aukščio užaugantis krūmas arba medis. Šio augalo jauni stiebai ir stambūs, kiaušiniški pražanginiai lapai išsiskiria tankiu, minkštu plaukuotumu, kuris padeda jį atskirti nuo kitų genties rūšių. Dideli, iki trisdešimties centimetrų ilgio dvilyčiai žiedai auga pavieniui lapų pažastyse ir kabo nukreipti beveik visiškai vertikaliai žemyn. Žalią žiedo taurelę sudaro suaugę taurėlapiai, o įspūdingą trimito formos vainikėlį suformuoja penki suaugę balti vainiklapiai. Kuokelyną sudaro penki prie vainikėlio vamzdelio vidinės sienelės prisitvirtinę kuokeliai, o piestelynas turi vieną viršutinę mezginę su ilgu liemenėliu. Subrandintas vaisius yra apvali arba kiaušiniška neatsidarančioji dėžutė, kurios viduje slepiasi kietos, kampuotos sėklos.  

     Natūralus aukštosios brugmansijos biotopas buvo kalnų šlaitai ir drėgnos tropinės pamiškės dideliame (virš 2000 metrų) aukštyje virš jūros lygio. Šis specifinis kalnų biotopas lėmė, kad augalo biologija yra geriau prisitaikiusi prie vėsesnių naktų ir žemesnių temperatūrų nei kitos šios genties rūšys. Vienintelis dabartinis biotopas yra žmogaus prižiūrimi sodai bei oranžerijos. Augalo biologijai būdingas itin greitas vegetatyvinis augimas, leidžiantis per vieną šiltąjį sezoną išauginti galingus stiebus ir suformuoti didžiulę lapų masę. Naktį baltai žydintys žiedai skleidžia stiprų, saldų kvapą, skirtą naktiniams drugiams privilioti ir sėkmingam apdulkinimui užtikrinti. Esminis šio augalo biologinės gynybos mechanizmas yra stiprių antrinių metabolitų – tropano alkaloidų (atropino ir skopolamino) – sintezė visuose audiniuose. Šios nuodingos medžiagos naudojamos siekiant atbaidyti lapus graužiančius vabzdžius ir stambesnius žolėdžius gyvūnus. Augalo vaisių plitimo biologija laukinėje gamtoje išlieka paslaptinga, nes manoma, kad jo sėklas platindavo jau išnykę stambūs pleistoceno eros žinduoliai. Kadangi natūralių platintojų gamtoje neliko, šios rūšies biologinį išlikimą ir plitimą dabar visiškai užtikrina tik dirbtinis žmogaus vykdomas dauginimas auginiais. 

     Šiandien ši rūšis laukinėje gamtoje yra visiškai išnykusi. Natūraliai šis augalas augo tropinėse Andų kalnų pašlaitėse. Lietuvos klimato sąlygomis šis egzotinis augalas žiemą lauke neišgyvena, todėl yra auginamas dideliuose vazonuose ir šaltuoju metų laiku perkeliamas į vėsias patalpas.