Paprastasis kalotas (Calotes calotes) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, agaminių (Agamidae) šeimos roplių rūšis. 

     Kūnas yra pailgas, šiek tiek suspaustas iš šonų. Bendras ilgis siekia 50–65 cm, tačiau didžiąją jo dalį (apie 70–75%) sudaro itin ilga, plona ir standi uodega. Atstumas nuo snukio iki kloakos (SVL) suaugusių patinų paprastai yra apie 12–14 cm. Uodega nėra autotominė (driežas negali jos numesti pavojaus atveju), ji yra apvali ir padengta tvirtais, briaunotais žvynais. Galva palyginti didelė, trikampė, su trumpu snukiu. Virš ausies angos (būgnelio, kuris yra matomas išorėje) yra dvi nedidelės dyglių grupės. Tiek patinai, tiek patelės turi nugaros keterą, sudarytą iš lancetiškų, atgal nukreiptų spyglių. Patinų kaklo spygliai yra žymiai aukštesni, dažnai viršijantys akiduobės skersmenį. Skirtingai nei kai kurių kitų giminingų rūšių, Calotes calotes nugaros ir šonų žvynai yra nukreipti atgal ir į viršų. Nugaros žvynai yra stambūs, silpnai briaunoti arba lygūs. Pilvo žvynai yra stipriai briaunoti ir smailėjantys. Pagrindinė spalva – ryškiai žalia. Morfologiškai svarbus bruožas yra 5–6 balti arba kreminiai skersiniai ruožai ant kūno, kurie tęsiasi iki uodegos. Kojos ilgos ir grakščios, pritaikytos staigiam judėjimui vertikaliais paviršiais. Ketvirtas pirštas yra gerokai ilgesnis už trečiąjį. Patinai yra stambesni, turi ryškesnes keteras ir veisimosi metu įgauna ryškiai oranžinę ar raudoną galvos spalvą. 

     Šis driežas yra tipinis miškų gyventojas, pirmenybę teikiantis drėgnoms ir pusiau drėgnoms vietovėms. Sutinkamas antriniuose lapuočių miškuose, miškų pakraščiuose bei krūmynuose. Puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės, todėl dažnai matomas kaimo vietovėse, namų soduose, parkuose bei arbatos ar kitų kultūrų plantacijose. Tai medžiuose gyvenanti rūšis. Driežai dažniausiai tūno ant medžių kamienų, krūmų ar tankioje lapijoje, kur jų žalia spalva užtikrina puikią maskuotę. Paplitę nuo žemumų iki maždaug 1500 m aukščio kalvų, tačiau retai sutinkami aukštikalnėse. Aktyvūs šviesiuoju paros metu. Didžiąją laiko dalį praleidžia nejudėdami, tykodami grobio arba šildydamiesi saulėje. Pajutę pavojų, jie greitai pasislepia kitoje medžio kamieno pusėje arba užlipa į aukštesnes šakas. Jei nėra kur trauktis, gali šokti ant žemės ir greitai nubėgti iki kito medžio. Patinai gina teritoriją linkčiuodami galva ir keisdami spalvą (galva tampa ryškiai raudona), taip demonstruodami savo dominavimą prieš konkurentus. Patelės kiaušinius (paprastai 4–12 vienetų) deda į duobutes, iškastas drėgnoje, purioje dirvoje netoli medžių. Jaunikliai išsirita po kelių mėnesių ir iškart pradeda savarankišką gyvenimą krūmuose. Daugiausia minta vabzdžiais. Jų racioną sudaro skruzdėlės, vabalai, drugeliai, žiogai ir kiti smulkūs bestuburiai. Kartais gali papildyti mitybą augaliniu maistu – jaunais pumpurais ar žiedais.

     Paplitęs Pietų Indijoje ir Šri Lankoje. Šri Lankoje paplitę beveik visur, išskyrus aukštikalnių zonas (virš 1500 m). Indijoje paplitimas yra fragmentiškesnis nei Šri Lankoje. Daugiausia randami Vakarų Gatuose, Ševarojaus kalvose (Shevaroy Hills), Tamil Nadu, Keralos, Karnatakos valstijose.