Agaminiai (Agamidae) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, driežų pobūrio roplių šeima, kuri apima daugiau nei 400–500 rūšių. 

     Daugumos agaminių dantys yra priaugę prie žandikaulio kaulo viršūnės, o ne prie vidinės pusės. Tai viena pagrindinių šeimos savybių. Kai kurios rūšys priekyje turi kelis pleurodontinius (primityvesnius) dantis, kurie primena iltis. Kūnas padengtas šiurkščiais, kylėtais arba dygliuotais žvynais. Daugelis rūšių turi ryškias nugaros keteras, odos klostes po kaklu (vadinamuosius „vėduokles“ ar maišus) arba spyglius. Turi gerai išvystytas keturias kojas su stipriais nagais, pritaikytais laipioti uolomis, medžiais ar greitai bėgti. Uodega ilga ir tvirta, naudojama balansui. Skirtingai nei daugelis kitų driežų, dauguma agamų negali numesti uodegos (autotomija joms nebūdinga arba labai ribota). Galva paprastai didelė, trikampio formos, su gerai matomomis išorinėmis ausų angomis ir judančiais vokais. Daugeliui rūšių (ypač patinams) būdinga ryški spalvų kaita, priklausanti nuo temperatūros, socialinio statuso ar nuotaikos. Dėl didelės įvairovės agaminių morfologija stipriai varijuoja pagal gyvenamąją aplinką. Medžiuose gyvenančios rūšys (pvz., Draco) turi išsivysčiusias odos membranas tarp šonkaulių, leidžiančias sklandyti. Dykumų gyventojai (pvz., Moloch horridus) pasižymi itin dygliuotu kūnu, padedančiu rinkti drėgmę ir saugotis nuo plėšrūnų. 

     Agamos yra itin plastiški gyvūnai, užimantys įvairias ekologines nišas. Daugybė rūšių (pvz., Moloch horridus) yra prisitaikiusios gyventi smėlingose vietovėse, kur vyrauja aukšta temperatūra ir mažai drėgmės. Kai kurios agamos (pvz., Agama atra) gyvena kalnuose ar uolėtose pakrantėse, slėpdamasi plyšiuose. Atogrąžų miškuose medžiuose gyvenančios rūšys, pavyzdžiui, skraidantieji driežai (Draco), įsikuria aukštai lajose. Rūšys kaip vandeniniai drakonai (Physignathus) gyvena prie upių ar upelių ir pavojaus atveju neria į vandenį. Beveik visos agamos yra aktyvios dieną. Jos yra helioterminiai gyvūnai – mėgsta šildytis saulėje, kad pasiektų reikiamą kūno temperatūrą medžiagų apykaitai. Daugelis agamų yra griežtai teritorinės. Patinai gina savo teritoriją naudodami vizualinius signalus: galvos linkčiojimą, kūno spalvų keitimą ir odos klosčių demonstravimą. Dauguma rūšių yra kiaušiniadėtės (oviparous). Patelės kiaušinius deda į pačių išraustas duobutes drėgname dirvožemyje. Kai kurioms rūšims (pvz., Agama agama) būdinga nuo temperatūros priklausoma lyties determinacija – priklausomai nuo inkubacijos temperatūros išsirita tik patinai arba tik patelės.Tik kelios aukštikalnių rūšys (pvz., Phrynocephalus) veda gyvus jauniklius. Dauguma agamų yra vabzdžiaėdės ir medžioja naudodamos regą (puola judantį grobį). Kai kurios didesnės rūšys (pvz., Uromastyx) yra žolėdės, o kitos – visaėdės.

     Agaminių šeimos driežai yra paplitę tik Senajame pasaulyje (Rytų pusrutulyje). Tai viena iš nedaugelio driežų grupių, kurios natūraliai visiškai nėra Amerikos žemynuose (ten jų ekologinę nišą užima iguanos) bei Madagaskare. Australijoje šeima itin gausi ir įvairi, joje aptinkama apie 100 rūšių. Paplitę visoje Pietų ir Pietryčių Azijoje, įskaitant Malajų archipelagą, Filipinus bei Centrinę Aziją. Afrikoje sutinkami visame žemyne, ypač gausiai sub-Sacharinėje Afrikoje ir šiaurės rytų dalyje. Paplitimas Europoje yra labai ribotas – tik pietrytinėje dalyje ir kai kuriose Viduržemio jūros salose (pvz., Graikijoje aptinkama Laudakia stellio). Taip pat randami ir Okeanijoje (Naujojoje Gvinėjoje bei Saliamono salose).