Raudongurklis kalotas (Calotes versicolor) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, agaminių (Agamidae) šeimos roplių rūšis. 

     Suaugę individai gali pasiekti iki 35–37 cm ilgį, tačiau didžiąją dalį (apie du trečdalius) sudaro uodega. Kūno ilgis nuo snukio iki kloakos (SVL) paprastai viršija 10 cm. Kūnas yra pailgas, lieknas ir aiškiai padalintas į galvą, kaklą, liemenį bei uodegą. Galva didelė, piramidės formos su trumpu, kūgišku snukiu. Patinų žandai paprastai yra labiau išsipūstę nei patelių. Uodega labai ilga, plona, standi ir smailėjanti. Priešingai nei daugelis kitų driežų, ši rūšis negeba numesti uodegos. Išilgai nugaros vidurio, nuo pakaušio iki uodegos pagrindo, driekiasi dygliuota ketera iš pailgėjusių žvynų. Virš abiejų būgnelių (išorinių ausų angų) yra po dvi mažas atskiras dygliukų grupes. Kūną dengiantys žvynai yra šiurkštūs, su ryškiomis briaunomis. Liemens viduryje paprastai yra 39–43 žvynų eilės. Kojos ilgos ir lieknos su ilgais pirštais, pritaikytos laipioti medžiais ir krūmais. Kaip ir chameleonai, šie driežai gali judinti abi akis nepriklausomai viena nuo kitos skirtingomis kryptimis. Aplink akis dažnai matomos tamsios spinduliuojančios linijos. Patinai didesni ir stipresni už pateles. Veisimosi sezono metu jų galva ir kaklas tampa ryškiai oranžiniai arba raudoni, o gerklė gali pajuoduoti.Patelių spalvos paprastai būna blyškesnės (rusvos ar gelsvos), dažnai su neryškiomis juostomis ar dėmėmis ant šonų. 

     Mėgsta sausus, atvirus krūmynus, miškų pakraščius ir dirbamus laukus. Dažnai sutinkami soduose, parkuose ir net miestų želdynuose (todėl ir vadinami „sodo driežais“). Tai pusiau arborealinė (gyvenanti medžiuose) rūšis. Naktį jie miega ant augalų, o dieną šildosi saulėje ant šakų ar sienų. Paprastai jie nesutinkami tankiuose miškuose ar aukštikalnių pievose. Dieniniai gyvūnai, daug laiko praleidžiantys besišildydami saulėje. Pajutę pavojų, jie sustingsta pasikliaudami savo kūno slepiamosiomis spalvomis arba greitai pasislepia krūmuose. Sugauti gali stipriai įkąsti. Patinai yra agresyvūs ir gina savo teritoriją darydami „atsispaudimus“ ir keisdami spalvą į ryškiai raudoną, kad atbaidytų konkurentus. Patelė drėgnoje dirvoje iškasa duobutę ir padeda 10–20 kiaušinių. Kiaušiniai išsirita po 6–9 savaičių. Įdomu tai, kad patelės per vieną sezoną gali padėti iki 3 kiaušinių vadų. Lytinė branda pasiekiama maždaug po 9–12 mėnesių. Jie yra vabzdžiaėdžiai. Pagrindą sudaro skruzdėlės, vabalai, žiogai ir kiti nariuotakojai. Didesni individai gali sumedžioti smulkius stuburinius: driežus, varles, paukščių jauniklius ar net smulkias gyvates. Kartais minta ir augaliniu maistu: sėklomis, žiedais ar ūgliais. 

     Natūralus paplitimo arealas apima didžiulę teritoriją Indomalajų srityje. Pietų Azijoje gyvena Irane (pietrytinėje dalyje), Afganistane, Pakistane, Indijoje (įskaitant Andamanų salas), Nepale, Butane, Bangladeše ir Šri Lankoje. Pietryčių Azijoje - Mianmare, Tailande, Kambodžoje, Vietname, Laose, Malaizijoje (vakarinėje dalyje) ir Indonezijoje (Sumatroje). Rytų Azijoje - Pietų Kinijoje (pavyzdžiui, Hainano saloje, Guangdžou regione). Dėl prekybos naminiais gyvūnais ar atsitiktinio transportavimo šie driežai įsitvirtino ir kitur: JAV (ypač Floridoje, kur rūšis laikoma invazine), Kenijoje, Mauricijuje, Reunione, Seišeliuose, Singapūre (čia jie išstumia vietines rūšis), Brunėjuje, Sulavesyje, Omane.