Žiedmusė Chrysotoxum triarcuatum yra žiedmusių (Syrphidae) šeimos musinių dvisparnių rūšis. Tai Kanarų salų endemikas. Šią rūšį pirmasis 1839 m. aprašė prancūzų entomologas Pierre-Justin-Marie Macquart.

     Ši žiedmusė pasižymi vapsvas primenančiu kūno raštu. Kūno ilgis siekia apie 10–13 mm. Jos galva yra plati, pastebimai platesnė už krūtinėlę. Kaktos srityje išsiskiria ilgos, tamsios, į priekį nukreiptos antenos, kurių trečiasis narelis yra ilgesnis už pirmuosius du kartu sudėjus. Suaugėlių akys yra didelės ir sudėtinės, patinų jos viršugalvyje liečiasi, o patelių – atskirtos kaktos juostos. Veidas yra geltonos spalvos su plačiu, tamsiu išilginiu ruoželiu per patį vidurį. Vidukrūtinėlio nugarėlė yra blizganti, juodos spalvos, su dvejomis neryškiomis šviesiai pilkomis išilginėmis juostelėmis. Pilvelis yra ovalios, nežymiai suplokštėjusios formos, juodas, su trimis poromis ryškių, lanku išlenktų geltonų skersinių juostų. Pilvelio tergitų šoniniai kraštai turi aiškų apvadą, kuriame pakaitomis susieina juodos ir geltonos spalvų raštai. Vabzdžio sparnai yra skaidrūs, o jų priekiniame krašte, netoli viršūnės, matoma tamsiai ruda dėmė. Galūnės daugiausia geltonos spalvos, tačiau šlaunų pamatinės dalys yra juodos. 

     Ši musių rūšis aptinkama nuo pusdykumių ir sausų krūmynų iki drėgnesnių subtropinių lauramedžių miškų (laurisilva) zonų bei atvirų kalnų pievų. Suaugėliai dažniausiai stebimi saulėtose, atvirose miškų laukymėse ir pakraščiuose, kur gausu žydinčių augalų, taip pat ir sausringose zonose bei krūmynuose, kuriuose veši endeminė salų flora. Suaugėliai gamtoje skraido ir yra stebimi didžiąją metų dalį, tačiau pats aktyvumas sutampa su masiniu vietinių augalų žydėjimu pavasario ir vasaros mėnesiais. Suaugusios musės yra aktyvios dienos metu ir maitinasi įvairių augalų (ypač salose paplitusių astrinių bei skėtinių šeimų) nektaru bei žiedadulkėmis. Jos yra labai svarbūs vietinės floros apdulkintojai. Nors tiesioginių šios konkrečios rūšies lervų tyrimų duomenų yra mažai, remiantis visos Chrysotoxum genties biologija, jų lervos minta amarais. Manoma, kad jos gyvena dirvožemyje, dažnai skruzdėlynuose arba šalia jų, kur maitinasi ant augalų šaknų parazituojančiais amarais. Kad apsisaugotų nuo plėšrūnų (pavyzdžių, paukščių), ši žiedmusė naudoja tobulos mimikrijos strategiją – savo kūno forma, gausiu geltonu raštu ir elgsena imituoja vapsvas, nors neturi jokio geluonies ar nuodų. 

      Ši žiedmusė yra plačiai aptinkama centrinėse bei vakarinėse Kanarų salyno dalyse – Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje ir Gomeroje. Rytinėse, daug sausesnėse salose (Lansarotėje ir Fuerteventuroje) šios žiedmusės stebimos itin retai arba jų populiacijos ten nėra pastovios dėl drėgmės ir tinkamų augalų trūkumo.