Kriptobazidijiniai (Cryptobasidiaceae) yra mikroskopinių papėdgrybių šeima, priklausanti bruknėgrybiečių (Exobasidiales) eilei ir Exobasidiomycetes klasei. Tai nedidelė, labai specializuota augalų patogenų grupė. Šeimoje išskiriama apie 20 rūšių.

     Cryptobasidiaceae šeimos grybų vegetatyvinis kūnas susideda iš plonų, šakotų hifų, kurie auga tarpląstelinėse augalo šeimininko audinių erdvėse. Šių grybų micelis neturi sagčių, o jo ląstelėse po lytinio proceso dominuoja dikariotinė (dvibranduolė) stadija. Skirtingai nuo atvirai besivystančių bruknėgrybiečių, šios šeimos rūšys suformuoja uždaras sporų subrandinimo erdves – kameras – šeimininko audinių viduje. Jų sukeliamuose galuose (augliuose) susidaro stori grybienos telkiniai, vadinami stroma, kurioje slepiasi sporas nešančios struktūros. Bazidės (papėdės) vystosi šių uždarų kamerų viduje, suformuodamos tankų, himenį primenantį sluoksnį. Šių grybų bazidės dažniausiai yra trumpos, bespalvės ir neturi aiškiai išreikštų, ilgų sterigmų. Ant bazidžių susidarančios bazidiosporos yra lygios, ovalios arba verpstiškos formos ir pradinėje stadijoje neturi pertvarų. Subrendusios bazidiosporos dažnai pasidalija skersinėmis pertvaromis į kelias atskiras ląsteles. Šeimininko audiniams (galų paviršiui) subrendus ir plyšus, į aplinką išsiveržia miltuota, gelsva, ruda arba tamsi sporų masė. Patekusios į išorę, kai kurių genčių sporos gali iškart pumpuruoti, taip pradėdamos vienaląstę mielinę stadiją, skirtą išgyvenimui nepalankiomis sąlygomis. 

     Šių grybų paplitimo aplinką riboja jų mitybiniai augalai – lauriniai (Lauraceae) medžiai ir krūmai. Jų natūralūs biotopai yra drėgni, visžaliai miškai Pietryčių Azijoje (Japonijoje, Taivane, Malaizijoje), Centrinėje bei Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Kalnų rūko miškų aukštikalnių zonos, kur nuolat laikosi didelė oro drėgmė, skatinanti mikroskopinių grybų sporų dygimą. Dirbtinai auginamų cinamono (Cinnamomum) medžių sodai Azijos šalyse, kur šie grybai gali tapti rimtais agrokultūros patogenais. Šios šeimos biologijos pagrindas – slaptas (vidinis) vystymasis augale šeimininke ir gebėjimas apsaugoti savo sporas nuo tropinių liūčių. Grybiena (micelis) yra visiškas parazitas. Ji plinta tarp augalo ląstelių, siurbdama maisto medžiagas per haustorijas, tačiau audinių nenužudo, o palaiko juos gyvus visą savo brendimo laikotarpį. Grybas išskiria fitohormonus, kurie sukelia vietinį augalo organų išsigimimą. Įdomu tai, kad Clinoconidium genties grybai dažniausiai užpuola jaunus vaisius arba pumpurus, paversdami juos didžiuliais, sumedėjusiais arba kempiniškais augliais. Skirtingai nuo kitų bruknėgrybiečių, kurių bazidės formuojasi lapo paviršiuje, šios šeimos grybų lytinis dauginimasis vyksta paslėptas. Bazidės suformuoja vientisą sluoksnį galų vidinėse ertmėse (kamerose). Ertmėse subrendusios bazidiosporos pasidalija skersinėmis pertvaromis. Augliui peraugus ir sumedėjus, jo išorinė žievė (epidermis) giliai supleišėja, ir pro atsivėrusius plyšius vėjas išnešioja miltuotas, tamsias arba gelsvas sporas. Ant augalo paviršiaus patekusios sporos pradeda pumpuruoti (pereina į mielių stadiją). Ši vienaląstė forma leidžia grybui išgyventi nepalankius sausros periodus ant medžių žievės ar pumpurų žvynelių, kol pavasarį ar liūčių sezono pradžioje vėl užkrečiami nauji augalo ūgliai. 

     Cryptobasidiaceae šeimos grybai pasižymi apribotu tropiniu ir subtropiniu paplitimu. Pietryčių ir Rytų Azija yra vienas svarbiausių šios šeimos paplitimo regionų. Grybai (ypač Clinoconidium gentis) gausiai aptinkami Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje, kur parazituoja vietines cinamono (Cinnamomum) medžių rūšis. Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ypač Amazonės baseino pakraščiuose ir Andų kalnų rūko miškuose (pvz., Ekvadore, Kolumbijoje, Brazilijoje), aptinkamos unikalios Cryptobasidium ir Drepanoconis genčių rūšys. Šeimos atstovų užfiksuota tropinės Afrikos miškų zonose bei Madagaskaro saloje, kur išvystyta unikali endeminių laurinių augalų įvairovė.