Bruknėgrybiečiai (Exobasidiales) yra papėdgrybių eilė, priklausanti Exobasidiomycetes klasei. Šie grybai yra specializuoti augalų parazitai, geriausiai žinomi dėl to, kad sukelia pastebimas deformacijas, lapų bei žiedų išsipūtimus – galus (auglius). Šioje eilėje yra 4 pagrindinės šeimos ir apie 150–200 rūšių. 

     Exobasidiales eilės grybų vegetatyvinis kūnas yra plona, šakota dikariotinė grybiena, kuri plinta augalo šeimininko audinių tarpląstelinėse erdvėse. Šių grybų hifai neturi sagčių, o jų skersinėse pertvarose esančios poros yra dengiamos membraninių gaubtuvėlių. Parazituodamas augalą, micelis išskiria hormonines medžiagas, kurios sukelia šeimininko ląstelių hipertrofiją, todėl pažeisti organai stipriai išsipučia. Infekcijos vietoje lapai, ūgliai ar žiedynai praranda chlorofilą, tampa mėsingi ir nusidažo rausva, gelsva ar balta spalva.Šie grybai visiškai neformuoja sudėtingų, makroskopinių vaisiakūnių, todėl jų sporogenezė vyksta tiesiai ant augalo paviršiaus. Subrendusi grybiena prasikala pro augalo lapo ar stiebo epidermį ir suformuoja ištisinį, miltuotą, baltą ar pilkšvą sluoksnį. Šį paviršinį sluoksnį sudaro tankiai išsidėsčiusios bazidės, kurios vystosi be jokių apsauginių audinių. Ant kiekvienos pailgos, cilindriškos ar kuokinės bazidės viršūnės susiformuoja nuo 2 iki 8 plonų sterigmų. Ant sterigmų išauga pailgos, lygios, bespalvės bazidiosporos, kurios subrendusios gali pasidalyti skersinėmis pertvaromis. Kai kurių rūšių bazidiosporos, nukritusios ant drėgno substrato, dygsta ne hifais, o pradeda pumpuruoti, sudarydamos mielinę stadiją. 

     Šių grybų gyvenamoji aplinka visiškai priklauso nuo konkrečių augalų šeimininkų geografinio paplitimo ir ekologinių poreikių. Spygliuočių miškai ir aukštapelkės yra pagrindinis šiaurės pusrutulio biotopas, kuriame gausu erikinių augalų (Ericaceae). Grybai aptinkami drėgnuose bruknynuose, mėlynynuose, spanguolynuose bei durpynuose. Alpinėse ir subalpinėse zonose šie grybai gausiai parazituoja laukinius rododendrus ir kitus kalnų krūmokšnius. Dirbtinai suformuotose aplinkose (alpinariumai, parkai), kur auginamos kultūrinės šilauogės, azalijos ar introdukuoti rododendrai. Šiltojo klimato zonose šie grybai (ypač Graphiolaceae ir Brachybasidiaceae šeimos) gyvena palmių miškuose arba arbatmedžių plantacijose. Grybai geba manipuliuoti augalo ląstelių augimu ir pasižymi dvifaziu gyvenimo ciklu. Grybiena plinta tik tarpuląsteliuose ir nenužudo šeimininko ląstelių. Maisto medžiagas grybas siurbia pro specialias atšakas – haustorijas, įsiskverbiančias į augalo ląstelės vidų, bet nepažeidžiančias jos plazminės membranos. Grybiena pati sintezuoja ir išskiria augalų hormonus (auksinus ir citokininus). Tai sukelia vietinę hipertrofiją (ląstelių išsipūtimą) ir hiperplaziją (nenatūraliai greitą dalijimąsi), dėl ko susidaro minkšti, sultingi galai (augliai). Vasarą, subrendus miceliui, bazidės prasikala pro lapo epidermį (dažniausiai apatinėje pusėje). Jos suformuoja bazidiosporas, kurias vėjas ir lietaus lašai išnešioja ant sveikų augalų dalių. Patekusios į aplinką, bazidiosporos suformuoja pertvaras ir pradeda pumpuruoti – pereina į mielinę stadiją. Šioje fazėje grybas gyvena kaip saprotrofas ant augalo paviršiaus ir laukia tinkamų sąlygų infekcijai. Grybas peržiemoja mielinių ląstelių pavidalu pumpurų žvyneliuose arba kaip miegantis micelis augalo stiebuose. Pavasarį, jauniems lapams skleidžiantis, mielinės ląstelės kopuliuoja, išaugina infekcinį hifą, kuris pro žioteles prasiskverbia į augalo vidų. 

     Šios eilės grybai yra paplitę visame pasaulyje. Šiaurės pusrutulio vidutinių ir šaltųjų platumų zonos yra pagrindinis šios eilės grybų įvairovės centras. Šiaurės Amerikos, Europos ir Šiaurės Azijos miškuose bei tundrose plačiai paplitusi Exobasidiaceae šeima, nes čia auga didžiuliai erikinių augalų masyvai. Atogrąžų ir subtropikų regionuose aptinkamos specifinės šios eilės šeimos. Pvz., Graphiolaceae šeimos grybai paplitę ten, kur natūraliai auga arba yra kultivuojamos palmės (Afrikoje, Pietų Azijoje, Pietų Amerikoje). Brachybasidiaceae šeima dažniausiai sutinkama Azijos ir Afrikos tropiniuose miškuose.