Karališkasis ugniamedis (Delonix regia) yra pupinių (Fabaceae) šeimos medis. Tai vienas gražiausių ir įspūdingiausių žydinčių medžių pasaulyje. Tai Madagaskaro endeminė rūšis.

     Natūraliose augavietėse šis lapuotis išauga į vidutinio arba didelio dydžio medį, pasiekiantį 10–15 metrų aukštį ir iki 1 metro kamieno skersmenį. Augalo laja yra labai plati, skėčio formos, o jos skersmuo dažnai viršija paties medžio aukštį. Senesnių egzempliorių kamieno pagrinde išsivysto stambios briaunotos lentelinės šaknys.Lapai yra pražanginiai, dvigubai plunksniški, pasiekiantys iki 30–50 centimetrų ilgį. Kiekvieną lapą sudaro 10–25 poros pirmosios eilės lapelių, kurie toliau šakojasi į šimtus smulkių, pailgų antrojo eilės lapelių. Dvilyčiai, zigomorfiniai žiedai yra dideli, apie 8–10 cm skersmens, susitelkę į gausiažiedes kekes arba šluoteles. Kiekvieną žiedą sudaro 5 žalsvi, pamate suaugę taurėlapiai ir 5 stambūs, nageliški žiedlapiai. Žiedų spalva yra labai ryški – ugninė raudona arba oranžinė, tačiau keturi žiedlapiai būna vienaspalviai, o penktasis (viršutinis) – statesnis, margas, su geltonais bei baltais ruoželiais. Žiede taip pat yra 10 ilgų, laisvų kuokelių su raudonais dulkiniais ir viena viršutinė mezginė. Apdulkinus žiedus, išsivysto kabančios, plokščios, sumedėjusios iki 60 centimetrų ilgio ankštys, kuriose subręsta kietos sėklos. 

     Augalas auga žemumose ir kalvose iki 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jam reikalinga aukšta vidutinė metinė temperatūra (14–26 °C) ir ryškus sezoninis klimatas su sausuoju bei lietinguoju periodais. Medis yra šviesomėgis – pavėsyje auga silpnai ir menkai žydi. Jis toleruoja įvairios sudėties dirvožemius (nuo molio iki smėlio), tačiau geriausiai klesti puriuose, laidžiuose smėlinguose dirvožemiuose. Karališkasis ugniamedis turi labai plačią, paviršinę šaknų sistemą. Šaknys efektyviai pasisavina drėgmę bei maisto medžiagas, todėl po tankia medžio laja kiti krūmai ar žoliniai augalai dažniausiai neišgyvena. Karališkasis ugniamedis yra vasarą žaliuojantis arba pusiau amžinai žaliuojantis medis. Regionuose, kur sausasis sezonas yra ilgas, augalas visiškai numeta lapus, kad sumažintų vandens garinimą. Lapeliai turi naktinio judėjimo savybę – vakare arba debesuotą dieną jie susiglaudžia. Nors priklauso pupinių šeimai (kurios atstovai dažniausiai sudaro simbiozę su gumbelinėmis bakterijomis), karališkasis ugniamedis yra negumbelinis augalas. Tai reiškia, kad jis pats nefiksuoja atmosferos azoto ir visas maisto medžiagas turi įsisavinti tiesiogiai iš dirvožemio. Augalas dauginasi sėklomis. Sėklų luobelė yra labai kietas, sumedėjęs apvalkalas, saugantis sėklą nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Natūralioje aplinkoje dygimą stimuliuoja miško gaisrų karštis arba luobelės pažeidimas, leidžiantis vandeniui prasiskverbti į sėklos vidų. Generatyvinis vystymasis prasideda sausojo periodo pabaigoje arba lietingo sezono pradžioje. Pirmieji žiedai sužydi medžiui dar nespėjus pilnai sužaliuoti lapais, o tai užtikrina puikų žiedų matomumą gyvūnams apdulkintojams. 

     Natūralios jo populiacijos aptinkamos tik šiaurinėje ir vakarinėje Madagaskaro salos dalyse. Natūraliame biotope rūšis yra arti išnykimo ribos dėl miškų kirtimo, medienos anglies gamybos ir žemdirbystės plėtros. Dėl ypatingo dekoratyvumo karališkasis ugniamedis buvo introdukuotas ir plačiai natūralizuotas daugelyje pasaulio tropinio bei subtropinio klimato zonų. Šiandien jis masiškai auginamas gatvėms bei parkams želdinti.