Mažasis baltasis garnys (Egretta garzetta) yra garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. 

     Labai panašus į didįjį baltąjį garnį, bet už jį dvigubai mažesnis. Kūno ilgis 55–65 cm. Išskleistų sparnų ilgis: 88–106 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 350 iki 550 g. Kūnas dažniausiai visiškai baltas. Nors egzistuoja retos tamsios formos (melsvai pilkos), jos stebimos itin retai. Snapas ilgas, plonas ir juodas. Veisimosi sezono metu apatinio snapo pamatas gali įgyti pilkšvą atspalvį. Akių rainelė yra šviesiai geltona. Kojos ilgos ir juodos. Išskirtinis bruožas – ryškiai geltonos pėdos. Oda tarp snapo ir akių ne veisimosi metu yra pilkšvai žalia, tačiau vestuvinio periodo metu gali tapti ryškiai raudona arba violetinė. Veisimosi sezono metu suaugę paukščiai įgyja dekoratyvinį apdarą. Ant pakaušio išauga dvi ilgos, siauros ir grakščios plunksnos. O ant krūtinės ir nugaros išauga purios, ilgos, nėrinius primenančios plunksnos, kurios seniau buvo itin vertinamos puošybai. Jaunikliai primena suaugusius ne veisimosi sezonu, tačiau jų kojos būna žalsvai juodos, o pėdos ne tokios ryškios (balsvos ar žalsvos). 

     Peri upių žemupiuose, ežerų, vandens saugyklų pakraščiuose, jūrų įlankose. Lizdus krauna sekliose, nendrėmis, karklais bei kita viršvandenine augalija užžėlusiose vietose. Dažnai įsikuria apsemtuose miškuose. Nevengia žmogaus, kartais tupi ant stambiųjų raguočių nugarų. Maisto ieško braidydamas po seklius vandens telkinius, pievas, perskrisdamas iš vienos vietos į kitą. Grobį stveria snapu. Mėgsta laikytis būriais, dažnai – su kitais gandriniais paukščiais. Skrydis panašus į kitų garnių, bet mažasis baltasis garnys tankiau plasnoja sparnais. Lizdą krauna abu poros nariai ant medžių šakų, rečiau – ant nulūžusių nendrių ar žemės. Dažniausiai peri kartu su kormoranais ir kitais gandriniais paukščiais, nors neretai susikuria ir atskiros mažųjų garnių kolonijos. Paprastai vienoje dėtyje būna apie 5 melsvus kiaušinius. Jaunikliais rūpinasi abu porelės nariai. Kelių savaičių garniukai dar neskraido, bet jau gerai laipioja šakomis. Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžiais, sausumos bestuburiais. Maitinasi tik grupėmis.

     Ši rūšis paplitusi Europoje, ypač pietinėje dalyje (Viduržemio jūros regionas, Pirėnų pusiasalis, Italija, Balkanai), tačiau per pastaruosius dešimtmečius arealas išsiplėtė iki Prancūzijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir Airijos. Afrikoje paplitęs didžiojoje žemyno dalyje (išskyrus Sacharos dykumą) ir Madagaskare. Azijoje nuo Artimųjų Rytų per Indiją ir Pietryčių Aziją iki Japonijos ir Filipinų. Taip pat ir Australijoje bei Okeanijoje, įskaitant ir Naująją Gvinėją bei dalį salų. Nuo 1994 m. nedidelė populiacija įsikūrė Karibų jūros salose (Barbadose) ir plinta link Šiaurės Amerikos.