Gencijoniečiai (Gentianales) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės astražiedžių (Asteridae) poklasio augalų eilė. Eilę sudaro 5 šeimos, apie 1 100 genčių ir daugiau nei 20 000 rūšių, iš kurių pati gausiausia yra raudinių (Rubiaceae) šeima. 

     Gencijononiečių būriui priklauso įvairių gyvenimiškų formų augalai – vienmetės bei daugiametės žolės, puskrūmiai, krūmai, lianos ir dideli tropiniai medžiai. Daugelio šeimų atstovai visuose vegetatyviniuose organuose turi išvystytą bikolateralinių indų ryšulių sistemą arba specializuotus pieno indus, išskiriančius tirštą lateksą. Šių augalų lapai ant stiebo beveik visada yra išsidėstę priešpriešiais arba retais atvejais ratu. Lapo lakštas paprastai yra ištisinis, lygiakraštis, o prielapiai būna redukuoti arba suaugę į tarplapkotinę makštį. Žiedai yra taisyklingi (aktinomorfiniai), dvilyčiai ir dažniausiai susitelkę į kekių, skydų ar dvišakių viršūnių pavidalo žiedynus. Apyžiedis yra dvigubas, susidedantis iš suaugusios taurelės ir būdingo vamzdiško, piltuviško ar varpeliško suaugusio vainikėlio. Pumpure vainikėlio skiautės būna susisukusios sraigtiškai, o žiedui atsivėrus jos išsiskleidžia simetriškai. Kuokelių skaičius tiksliai atitinka vainikėlio skiauteles, o jų koteliai yra priaugę tiesiai prie vainikėlio vamzdelio vidinės sienelės. Dulkinės dažnai būna suaugusios į žiedą aplink purką arba glaudžiai prie jos prigulusios, suformuodamos specializuotą apdulkinimo aparatą. Ginekėja yra cenokarpinė, susidedanti iš dviejų (rečiau daugiau) suaugusių vaislapėlių, suformuojančių viršutinę mezginę. Liemenėlis yra vienas, o jo viršūnėje išsivysto stambi, dažnai dviskiautė arba galvutės formos purka. Vaisius dažniausiai būna daugiasėklė dėžutė, uoga arba porinis lapavaisis, kurio sėklos neretai turi skristukus iš šilkinių plaukelių. 

      Šio būrio augalų biotopų diapazonas yra neįtikėtinai platus dėl didžiulės šeimų įvairovės. Gencijoniniai (Gentianaceae) dažniausiai įsikuria atvirose, drėgnose ir šviesiose ekosistemose – alpinėse bei subalpinėse pievose, durpynuose, šlaituose ir upių pakrantėse. Tuo tarpu džiunglinės būrio šeimos, tokios kaip raudiniai (Rubiaceae) ir stepukiniai (Apocynaceae), dominuoja tropiniuose miškuose, kur auga kaip tankus pomiškio ardas, lianos ar net epifitai ant medžių kamienų. Ši eilė yra tikra augalų biochemijos čempionė. Jų audiniuose sintezuojami stiprūs antriniai metabolitai – iridoidai, indolo alkaloidai ir širdį veikiantys glikozidai. Šie junginiai (pavyzdžiui, strichninas, chininas ar kofeinas) biologiškai atlieka apsaugos nuo žolėdžių funkciją – jie yra itin kartūs arba mirtinai nuodingi žolėdžiams gyvūnams bei vabzdžiams. Kai kurios gencijoninių (Gentianaceae) šeimos gentys (pavyzdžiui, Voyria) evoliucijos eigoje visiškai prarado chlorofilą ir perėjo prie biologinio parazitavimo ant miško grybienos – jos visą gyvenimą praleidžia tamsioje tropikų miško paklotėje, maistą gaudamos tik iš grybų simbiotinių ryšių.

     Gencijoniečių eilės atstovai yra kosmopolitai, plačiai paplitę visame pasaulyje – nuo poliarinių tundrų iki pusiaujo atogrąžų miškų.