Krimbo kurklys (Gryllotalpa krimbasi) yra tiesiasparnių (Orthoptera) būrio, kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdžių rūšis, paplitusi pietryčių Europoje. Ši rūšis moksliškai pirmą kartą aprašyta italų entomologo Baccio Baccetti 1992 metais, ją aprašydamas jis rėmėsi graiko genetiko K. Krimbo ankstesniais darbais apie specifinį šių kurklių kariotipą (19 chromosomų). Nors ji išoriškai labai panaši į paprastąjį kurklį (Gryllotalpa gryllotalpa), pagrindiniai skiriamieji bruožai yra genetiniai bei specifinis patinų skleidžiamas garsas (čirpimas), naudojamas patelėms privilioti.

     Morfologiškai Gryllotalpa krimbasi yra labai panaši į kitas Europos kurklių rūšis, ypač į paprastąjį kurklį (G. gryllotalpa), todėl plika akimi jas atskirti itin sunku. Tai stambus, tvirtas vabzdys, užaugantis iki 40–50 mm ilgio. Kūnas padengtas tankiais, trumpais, aksominiais plaukeliais, kurie saugo nuo drėgmės ir žemių. Priekinės kojos yra stipriai modifikuotos – jos plačios, plokščios ir turi stiprius dantis, primenančius ekskavatoriaus kaušą, pritaikytus rausti tunelius. Turi gerai Išvystytus antsparnius ir ilgesnius užpakalinius sparnus. Nors didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme, G. krimbasi gali skraidyti (dažniausiai poravimosi sezono metu). Patinų antsparnių gyslotumas yra specifinis, nes jie turi specialų aparatą garsui (striduliacijai) išgauti. Kadangi išoriškai rūšys beveik identiškos, patinų genitalijų forma yra vienas iš patikimiausių fizinių būdų atskirti šią rūšį nuo G. gryllotalpa. Lyginant su kitomis Viduržemio jūros regiono rūšimis, skiriasi tam tikrų gyslų išsidėstymas antsparniuose.

     Kaip ir kiti kurkliai, G. krimbasi gyvena po žeme, pirmenybę teikdama drėgnoms, purioms dirvoms netoli vandens telkinių ar drėkinamuose soduose. Mokslininkai naudoja šios rūšies svirpimą rūšies identifikavimui, nes kiekviena kurklių rūšis turi unikalų garso dažnį ir ritmą.

     Daugiausia aptinkama Graikijoje (ypač Peloponese, Epyre ir aplinkinėse salose) bei kaimyninėse Balkanų regiono šalyse.