Kurkliniai (Gryllotalpidae) yra tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuriai priklauso po žeme gyvenantys vabzdžiai. Jie geriausiai žinomi dėl savo unikalių, į kurmio panašių priekinių kojų, pritaikytų rausti urvus.

     Kūnas cilindriškas, tvirtas, verpstės pavidalo, puikiai pritaikytas judėti siaurais tuneliais. Jis visas padengtas tankiais, trumpais, aksominiais plaukeliais, kurie saugo nuo drėgmės ir neleidžia žemėms prikibti prie kūno. Spalva paprastai tamsiai ruda arba gelsvai ruda, pilvelio apačia šviesesnė. Galva maža, kūgio formos, nukreipta į priekį. Ji yra kieta ir sustiprinta, nes naudojama kaip atrama rausiant. Antenos palyginti trumpos ir siūliškos, kad netrukdytų judėti po žeme (skirtingai nei daugelio kitų žiogų ar svirplių). Sudėtinės akys nedidelės, tačiau kurkliai taip pat turi dvi paprastąsias akeles (oceli). Burnos aparatas graužiamojo tipo, su stipriomis mandibulėmis (viršutiniais žandais), pritaikytomis graužti šaknis ir smulkinti grobį. Prieškrūtinėlė labai didelė, kieta, ovali ir išgaubta kaip skydas. Ji dengia galvos pagrindą ir apsaugo krūtinės dalį rausiant. Priekinės kojos labai pakitusios, virtusios rausiamosiomis. Blauzdos (tibiae) yra plačios, kastuvo formos, su 2–4 stipriais dantytais iškyšuliais, kurie veikia kaip ekskavatoriaus kaušas. Skirtingai nei žiogų, kurklių užpakalinės kojos nėra pritaikytos šokinėti; jos naudojamos stumtis į priekį tunelyje. Turi dvi poras sparnų. Antsparniai (elytra) trumpi ir kieti, o apatiniai sparnai ilgi, plėviški, poilsio metu susiglaudžia į ilgus „siūlus“, siekiančius už pilvelio galo. Pilvelis minkštas, susideda iš 10 segmentų. Jo gale yra dvi ilgos, jutiminės ataugos – cerkai, kurie padeda orientuotis judant urvuose atbulomis. Patelės neturi išorinės kiaušdėties (būdingos kitiems tiesiasparniams). Patinų antsparnių gyslotumas sudėtingesnis, pritaikytas garsams skleisti.

     Beveik visą laiką praleidžia po žeme, rausdami sudėtingas tunelių sistemas. Nors atrodo nerangūs, daugelis rūšių turi sparnus ir gali skraidyti, dažniausiai naktį poravimosi metu. Patinai svirpia specialiai sukonstruotuose urvuose, kurie veikia kaip stiprintuvai, skleisdami garsą toli į paviršių, kad pritrauktų pateles. Kurkliai yra visaėdžiai – minta augalų šaknimis, gumbais, taip pat sliekais ir kitų vabzdžių lervomis.

     Kurkliniai (Gryllotalpidae) yra plačiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Jų geografinis pasiskirstymas apima įvairias klimato zonas, tačiau didžiausia rūšių įvairovė stebima tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, ypač Australijoje ir Indo-Malaizijos srityje. Dažnai laikomi kenkėjais, nes rausdami tunelius pažeidžia augalų šaknis ir niokoja vejas, daržus bei pasėlius. Pietryčių Azijoje (Tailande, Vietname, Filipinuose) kai kurios rūšys naudojamos maistui ir laikomos delikatesu.