Alpinis tritonas (Ichthyosaura alpestris) yra uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio, tikrųjų salamandrų (Salamandridae) šeimos varliagyvių rūšis. 

     Alpinis tritonas yra vidutinio dydžio uodegotasis varliagyvis, kurio suaugę individai įprastai pasiekia 7–12 centimetrų kūno ilgį. Patelių bendrasis kūno ilgis dažniausiai yra šiek tiek didesnis nei patinų. Šios rūšies odos paviršius sausumoje būna grūdėtas, o vandens fazės metu tampa visiškai lygus ir švelnus. Abiejų lyčių atstovams būdingas itin ryškus, vientisai oranžinis arba raudonas pilvelis ir gerklė. Varliagyvio nugara bei šonai nuspalvinti tamsiai pilkais, rudais arba melsvais atspalviais. Vestuviniu laikotarpiu išryškėja akivaizdus lytinis dimorfizmas, keičiantis patinų morfologiją ir spalvinį raštą. Patinų nugaros vidurio linijoje išauga lygiabriaunė, žema, baltai ir juodai taškuota nugaros skiauterė. Jų šonus papuošia ryški žydra juosta, nusėta smulkiais, kontrastingais juodais taškeliais. Patelės išlaiko kuklesnę, maskuojamąją marmurinę nugaros spalvą be išreikštos skiauterės. Pasibaigus veisimosi sezonui, šie antriniai lytiniai požymiai sunyksta, ir gyvūnai įgyja paprastesnę sausumos formos išvaizdą. 

     Rūšiai būdinga dvifazė aplinka – pavasarį gyvena vandenyje (veisimosi fazė), o vasaros pabaigoje pereina į sausumą. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, drėgnose pievose, kalnų slėniuose ir alpinėse zonose iki 2500 metrų aukščio. Veisimuisi renkasi švarius, stovinčius ar lėtai tekančius vandenis – kūdras, karjerus, ežerėlius ir miško balas. Sausumoje slepiasi po sutrūnijusia mediena, akmenų krūvomis, samanomis ir graužikų urvuose. Vandenyje aktyvūs visą parą, o sausumoje tampa naktiniais gyvūnais, pasirodančiais po lietaus. Suaugėliai yra plėšrūnai, vandenyje mintantys uodų lervomis, vėžiagyviais, o sausumoje – kirmėlėmis ir šliužais. Patinas atlieka vestuvinį šokį, uodega nukreipdamas feromonus link patelės, ir ant dugno padeda spermatoforą. Patelė po vieną prie vandens augalų pritvirtina iki 250 kiaušinėlių, iš kurių išsirita lervos su išorinėmis žiaunomis. Vasaros pabaigoje lervos išgyvena metamorfozę, praranda žiaunas ir jauni tritonai išlipa į sausumą. Šaltąjį periodą praleidžia sąstingio būsenoje (hibernacijoje) sausumos slėptuvėse, rečiau – neužšąlančių telkinių dugne.

     Paplitimo arealas apima Centrinę Europą, Prancūziją, Šiaurės Italiją, Balkanus ir dalį Rytų Europos (Karpatų kalnų regioną).  Izoliuotos populiacijos aptinkamas Pirėnų pusiasalyje (Šiaurės Ispanijoje) ir kaip introdukuota rūšis Jungtinėje Karalystėje bei Naujojoje Zelandijoje.