Uodegotieji varliagyviai (Caudata) yra varliagyvių (Amphibia) klasės būrys, kuriam priklauso salamandros, tritonai ir aksolotliai. Šiame būryje yra 10 šeimų, kurioms priklauso apie 740–770 rūšių (tikslus skaičius nuolat kinta atrandant naujas rūšis). 

     Uodegotųjų varliagyvių kūno morfologija išsiskiria pailgu liemeniu, kuris sklandžiai pereina į ilgą uodegą. Dauguma rūšių turi keturias trumpas, vienodo ilgio kojas, išsidėsčiusias stačiu kampu į šonus nuo kūno. Kai kurie vandens atstovai, pavyzdžiui, amfiumos ar sirenėlės, pasižymi gyvatės forma – jų kojos yra visiškai išnykusios arba stipriai sumažėjusios. Gyvūnų dydžio diapazonas yra milžiniškas: mažiausios sausumos salamandros nesiekia nė 4 centimetrų.Tuo tarpu didžiausios pasaulyje Kinijos ir Japonijos gigantinės salamandros gali užaugti net iki 1,8 metro ilgio. Šių varliagyvių galva yra plokščia su buka nosimi, o jų akys dažniausiai yra mažos arba visiškai sunykusios pas urvines rūšis. Kūno spalva tiesiogiai priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos, kurioje jie slepiasi. Sausumoje gyvenančios rūšys dažnai pasižymi ryškiomis, įspėjamosiomis spalvomis, pavyzdžiui, juoda oda su ryškiai geltonomis ar oranžinėmis dėmėmis. Vandens gyventojai ir urvinės formos dažniausiai būna nudažytos slepiamaisiais – rudais, pilkais ar žalsvais tonais, o šviesoje nebuvę urviniai individai lieka visiškai balti.

     Daugelis sausumos salamandrų gyvena po pūvančiais rąstais, akmenimis, giliai nukritusiuose lapuose ar samanose, kur išlieka nuolatinė vėsa ir drėgmė. Tritonai ir dalis salamandrų renkasi stovinčius arba lėtai tekančius vandenis (kūdras, ežerėlius, pelkes), ypač pavasario neršto metu. Primityviosios gigantinės salamandros ir kampadančiai gyvena šaltuose, srauniuose kalnų upeliuose, slėpdamiesi po povandeniais akmenimis. Kai kurios specializuotos rūšys (pavyzdžiui, europinis protėjus) visą gyvenimą praleidžia tamsiuose požeminiuose urvuose ir karstiniuose vandenyse. Tai naktiniai gyvūnai, kurie dieną slepiasi nuo saulės, o medžioti išeina naktį arba po lietaus. Visi uodegotieji varliagyviai yra plėšrūnai – jie minta sliekais, šliužais, vabzdžiais, lervomis, o stambios rūšys – net žuvimis ar smulkiais graužikais. Jų plaučiai išvystyti silpnai, o gausi beplaučių salamandrų (Plethodontidae) šeima plaučių neturi apskritai – deguonį jos įsisavina tiesiogiai per drėgną odą ir burnos gleivinę. Daugumai rūšių būdingas vidinis apvaisinimas be kopuliacijos. Patinas vandenyje arba ant drėgnos žemės palieka spermos paketą (spermatoforą), kurį patelė surenka savo kloakos kraštais. Iš ikrų išsirita lervos, turinčios išorines žiaunas. Kai kurios rūšys praeina pilną metamorfozę ir išeina į sausumą, o kitoms būdinga neotenija – jos subręsta ir dauginasi likdamos lervos stadijoje vandenyje. Šie gyvūnai pasižymi neįtikėtinu biologiniu bruožu – gebėjimu visiškai atsiauginti prarastas galūnes, uodegą, žandikaulius ir net dalį vidaus organų (pavyzdžiui, širdies ar akies audinius). 

     Paplitę visoje Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Šiaurės Amerikoje, o ypač Apalačų kalnuose, gyvena daugiausia uodegotųjų varliagyvių rūšių pasaulyje. Šiame žemyne sutinkamos beveik visos žinomos šeimos. Dėl evoliucinių ir klimato priežasčių uodegotieji varliagyviai natūraliai negyvena didžiojoje Pietų pusrutulio dalyje: Sachaline, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Užsachario Afrikoje ir Antarktidoje. Tai regionai, kur uodegotieji varliagyviai natūraliai negyvena.