Žvaigždėtoji agama (Laudakia stellio) yra agaminių (Agamidae) šeimos roplys. 

     Suaugę driežai pasiekia 30–35 cm ilgį. Kūnas yra kresnas, šiek tiek plokščias, kas leidžia jiems lengvai įsisprausti į uolų plyšius. Galva plati, trikampio formos ir pastebimai plokščia. Ties ausų angomis dažnai matomi dygliuoti žvynai, būdingi daugeliui dykumų driežų. Uodega sudaro maždaug pusę viso kūno ilgio. Ji padengta stambiais, dygliuotais žvynais, išsidėsčiusiais taisyklingais žiedais. Ant nugaros esantys žvynai yra nevienodi – tarp smulkesnių žvynų išsidėstę didesni, šiurkštūs ir briaunoti žvynai. Ketvirtojo užpakalinės kojos piršto apačioje yra apie 16–23 subdigitalinės raginės plokštelės, kurios padeda užtikrinti sukibimą laipiojant. Patinai turi ryškias preanalines liaukas (poras) pilvo apačioje, kurios naudojamos teritorijai žymėti. Ši rūšis pasižymi gebėjimu keisti spalvą priklausomai nuo temperatūros ir nuotaikos. Sušilę driežai šviesėja, o atvėsę tampa tamsesni. Ant pilkšvo ar rusvo fono išsidėsčiusios 4–5 šviesios, žvaigždes primenančios dėmės (rombo formos), kurios kartais pereina į skersines juostas. Patinai stambesni, turi didesnes galvas. Veisimosi metu jų gerklė gali tapti beveik visiškai juoda, o ant kūno išryškėja mėlynos arba melsvai žalios spalvos elementai. Patelės blankesnių spalvų, jų gerklė išlieka pilkšva arba švelnaus marmurinio rašto. 

     Mėgsta aridines (sausringas) ir pusiau aridines vietoves. Tipinis biotopas apima uolėtas atodangas, kalvų šlaitus ir Viduržemio jūros regiono krūmynus. Puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės. Dažnai sutinkami senoviniuose griuvėsiuose ir pilyse, ant akmeninių sienų, tvorų bei terasų plyšiuose, alyvmedžių giraitėse ir vaismedžių sodų pakraščiuose. Nors paprastai laikomi antžeminiais, jie yra pusiau medlaipiai – gali laipioti medžių kamienais ar aukštomis sienomis. Plyšiai uolose ar sienose jiems būtini kaip slėptuvės nuo plėšrūnų. Aktyvūs dieniniai driežai, kurie yra puikūs termoreguliatoriai. Jie nuolat juda tarp saulėtų ir pavėsyje esančių vietų, palaikydami optimalią kūno temperatūrą (apie 35–37 °C). Lytinę brandą pasiekia sulaukę 2–3 metų. Patelės deda nuo 6 iki 18 kiaušinių. Kai kuriuose regionuose (pvz., Šiaurės Sinajuje) dauginimasis gali vykti ištisus metus be ryškaus sezoniškumo. Tai vabzdžiaėdis driežas. Pagrindinis maistas yra plėviasparniai (ypač skruzdėlės ir bitės), vabalai bei tiesiasparniai. Suaugę individai nevengia augalinio maisto (lapų, žiedų, vaisių), kuris gali sudaryti iki 30% jų skrandžio turinio. Retais atvejais stebimas mažų gyvačių medžiojimas arba kitų driežų kanibalizmas. Gamtoje šie driežai vidutiniškai išgyvena apie 5–10 metų. 

     Tai vienintelė agaminių šeimos rūšis, natūraliai paplitusi Europoje. Jos arealas apima rytinę Viduržemio jūros regiono dalį, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką.