Žiedmusė Melanostoma incompletum yra žiedmusių (Syrphidae) šeimos dvisparnių (Diptera) vabzdžių rūšis, kurią 1908 metais pirmasis aprašė vokiečių entomologas Theodor Becker. Tai yra endeminis Kanarų salų vabzdys. 

     Tai smulkus, maždaug 6–8 mm kūno ilgio dvisparnis vabzdys, pasižymintis grakščia ir pailga kūno sandara. Pagrindinė šios žiedmusės kūno spalva yra blizganti juoda arba tamsiai bronzinė, o ant pilvelio išsidėsčiusios simetriškos geltonos arba oranžinės spalvos dėmės. Šios rūšies galva yra plati, su didelėmis sudėtinėmis akimis, kurios patinų kaktos srityje susiglaudžia, o patelių yra atskirtos kaktos juostelės. Svarbus išvaizdos bruožas yra visiškai tamsus, blizgantis veidas su neryškiu viduriniu gumburėliu ir trumpais plaukeliais apaugusi antenos arista. Krūtinėlė yra lygi, blizganti, o skydelis (scutellum) neturi ilgų, standžių šerelių, kas būdinga daugeliui kitų žiedmusių. Remiantis genčių identifikaciniais raktais, Melanostoma genties atstovai nuo labai panašių Platycheirus genties rūšių skiriasi giliai įkirptu krūtinės apatiniu skydeliu (metasternum) bei plonomis, įprastos, paprastos sandaros priekinėmis kojomis. Rūšiniu lygmeniu Melanostoma incompletum išsiskiria iš kitų palearktinių genties narių pagal specifinį pilvelio piešinį, kurio šviesios dėmės patelių trečiame ir ketvirtame segmentuose yra labiau trikampės bei giliau įlenktu užpakaliniu kraštu. Taip pat pagal identifikacinius raktus ši rūšis nuo europinės Melanostoma mellinum skiriasi ilgesniu pilveliu ir labiau matine, pilkšvomis apnašomis dengta kaktos bei veido sritimi, o ne visiškai plika ir blizgančia. Vabzdžio sparnai yra skaidrūs, ilgi, ramybės būsenoje sudedami plokščiai ant pilvelio ir nežymiai jį užeina. Šlaunys ir blauzdos yra lieknos, daugiausia geltonos arba rusvos spalvos, be jokių specifinių šerelių eilių ar išaugų. 

     Ši rūšis dažniausiai aptinkama sausuose, atviruose kalnų vietuose virš miškų zonos, ypač subalpinėje Teidės nacionalinio parko zonoje (Tenerifėje), esančioje maždaug 2000–2300 metrų aukštyje virš jūros lygio. Ji taip pat pastebima žemesniuose, drėgnuose laurų miškų pakraščiuose ir proskynose, kur gausu žydinčių augalų. Musės yra aktyvios dieną, kai šviečia saulė. Jos skraido nuo žiedo ant žiedo, maitindamosi nektaru bei žiedadulkėmis. Dėl savo gausumo jos yra kritiškai svarbios Kanarų aukštikalnių augalų apdulkintojos. Kaip ir kitų žiedmusių, šios rūšies lervos yra aktyvios plėšrūnės. Jos gyvena ant dirvos paviršiaus arba nukritusių lapų paklotėje, kur medžioja smulkius minkštakūnius nariuotakojus, pavyzdžiui, amarus, tripsus ar vabalų lervas. Suaugėliai aktyviausiai skraido pavasarį ir vasaros pradžioje (balandžio–liepos mėnesiais), kai kalnuose masiškai sužydi vietinė augalija.  

     Natūraliai aptinkamas penkiose pagrindinėse Kanarų salyno salose: Tenerifėje, La Palmoje, La Gomeroje, Gran Kanarijoje, El Hiere. Rūšis negyvena rytinėse, žemose ir itin sausringose Fuerteventuros bei Lansarotės salose, nes ten nėra joms tinkamų drėgnesnių miškų arba aukštikalnių zonų.