Javinis kormoranas (Microcarbo niger) yra nedidelis kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.

     Tai mažiausias Pietų ir Pietryčių Azijos kormoranas. Kūno ilgis siekia apie 50–55 cm, išskleistų sparnų plotis – apie 90 cm, o svoris svyruoja nuo 360 iki 525 gramų. Suaugę paukščiai yra visiškai juodi, su melsvai žaliu ar purpuriniu blizgesiu. Ant kaktos išauga nedidelis kuodukas, o ant galvos šonų ir aplink akis atsiranda smulkios baltos dėmelės bei plunksnos-siūlai. Po veisimosi apdaras tampa blankesnis, labiau rudesnis. Ant gerklės išryškėja balta dėmė, o veido kuodukas tampa beveik nepastebimas. Jauniklių apdare dominuoja tamsiai ruda spalva, kaklas ir krūtinė šviesesni, o gerklė balta. Galva plokščia (skirtingai nei giminingo indinio kormorano, kurio pakaušis iškilus), kaklas palyginti trumpas. Snapas trumpas, tvirtas, tamsios spalvos, su ryškiu užlenkimu gale, pritaikytu slidžiam grobiui sugriebti. Uodega proporcingai ilga, padeda manevruoti po vandeniu ir tarnauja kaip atrama tupint. Suaugusiųjų akių rainelė tamsi (beveik juoda), tačiau jauniklių gali būti šviesesnė. Kojos juodos, su pilnomis plaukiojamosiomis plėvėmis tarp visų keturių pirštų, kas užtikrina didelį greitį po vandeniu. Kaip ir kitų kormoranų, jų plunksnos lengvai peršlampa, todėl paukščiai privalo jas džiovinti išskleidę sparnus priešais saulę ar vėją. 

     Ši rūšis dažniausiai sutinkama šalia mažų kaimo tvenkinių, didelių ežerų, upių, pelkių, kanalų ir drėkinamų ryžių laukų. Nors pirmenybę teikia gėlam vandeniui, pasirodo ir pakrančių estuarijose, lagūnose bei mangrovių miškuose. Dažnai sutinkamas netoli žmonių gyvenviečių, pavyzdžiui, ant dekoratyvinių tvenkinių miestuose. Ilsėdamiesi dažniausiai tupi ant akmenų, šakų ar krūmų prie pat vandens, kur išskleidę sparnus džiovina plunksnas. Veisimosi laikas priklauso nuo regiono ir paprastai sutampa su musonų periodu, kai vandens lygis aukštas, o maisto gausu (pvz., gegužė–spalis). Peri kolonijomis (dažnai mišriomis su garniais ar kitais kormoranais) medžiuose ar dideliuose krūmuose netoli vandens. Lizdas tai platforma iš pagaliukų ir šakelių, kurią abu tėvai pastato per maždaug dvi savaites. Deda 2–6 melsvai baltus kiaušinius. Inkubacija trunka 15–21 dieną. Medžioja nardydamas seklumose, paprastai iki 1 metro gylyje. Gali medžioti tiek pavieniui, tiek laisvose grupėse. Daugiausia minta mažomis žuvimis (dažniausiai 2–8 cm ilgio), tačiau racioną papildo varlės, buožgalviai, vėžiagyviai (krevetės) ir vandens vabzdžiai.

     Šis paukštis paplitęs Indijos subkontinente (Indija, Šri Lanka, Bangladešas, Pakistanas ir pietinė Nepalo dalis), Pietryčių Azijoje (Mianmaras, Tailandas, Laosas, Kambodža, Vietnamas, Malaizija bei Indonezija). Arealas tęsiasi iki pietinės Kinijos. Kartais klaidžiojantys paukščiai pastebimi Afganistane bei aukštikalnių regionuose, pavyzdžiui, Ladake (nors Himalajuose paprastai negyvena).