Šilkmediniai (Moraceae) yra magnolijūnų (Magnoliophyta) klasės, erškėtiečių (Rosales) eilės augalų šeima, kuriai priklauso medžiai, krūmai, lianos, o tropikuose – ir epifitai. Šeimai priklauso apie 40 genčių ir daugiau nei 1 000 rūšių.

     Šilkmedinių šeimai priklauso sumedėję augalai – visžaliai arba vasarą žaliuojantys medžiai, krūmai ir lianos. Vienas pagrindinių šių augalų anatominių požymių yra visuose organuose išsidėstę specializuoti pieno indai, kuriais teka baltas arba geltonas lateksas. Šaknų sistema paprastai yra galinga, giliai skverbianti, o kai kurių tropinių genčių atstovai išaugina įspūdingas atramines bei pridėtines orines šaknis. Lapai ant stiebų išsidėsto pražangiai, rečiau priešpriešiais, ir gali būti ištisiniai, skiautėti arba dantytais kraštais. Lapo pamate visada susidaro du poriniai prielapiai, kurie anksti nukrenta ir ant šakutės palieka charakteringą žiedišką randą. Šių augalų žiedai yra labai smulkūs, neišvaizdūs, belyčiai ir visada vienalyčiai. Augalai pagal žiedų pasiskirstymą būna vienanamiai, kai vyriški ir moteriški žiedai auga ant to paties individo, arba dvinamiai. Paprastą, taurišką apyžiedį sudaro keturi (rečiau nuo dviejų iki šešių) melsvai žali arba odiški, tarpusavyje suaugę taurelės lapeliai. Vyriškuose žieduose išauga keturi kuokeliai, kurie būna išsidėstę priešais taurelės lapelius. Moteriškuose žieduose yra viena dvilizdė arba vienalizdė mezginė su dviem purkomis. Žiedai niekada neauga pavieniui – jie visada sutelkti į tankius, galvučių, kekių arba varpų pavidalo žiedynus. Po apvaisinimo iš mėsingo žiedyno ašies ir suaugusių apyžiedžio dalių susiformuoja specifiniai sutelktiniai vaisiai – vaisynai, pavyzdžiui, šilauogės arba sinconijai. 

     Drėgnieji tropikų miškai yra pirminis ir pats turtingiausias šios šeimos biotopas, kur fikusai (Ficus) ir duonmedžiai (Artocarpus) dominuoja skirtinguose miško arduose. Čia paplitę smaugikai fikusai, kurie pradeda gyvenimą kaip epifitai ant kitų medžių šakų, o vėliau išleidžia orines šaknis ir suformuoja vientisus biotopus-giraites. Daugelis Pietų Amerikos ir Azijos šilkmedinių rūšių yra puikiai prisitaikiusios prie aliuvinių dirvožemių ir auga upių pakrantėse bei periodiškai užtvindinamuose miškuose (vadinamajame igapo ar varzėjos biotopo miške). Skiautėtalapiai figmedžiai (Ficus carica) natūraliai auga Viduržemio jūros regiono bei Artimųjų Rytų biotopuose – sausuose, saulėtuose šlaituose, uolų plyšiuose ir kalnų papėdėse, kur dirvožemis yra kalkingas ir gerai drenuojamas. Šilkmedžiai (Morus) yra dažni vidutinių platumų kultūriniame kraštovaizdyje – jie šimtmečius sodinami pakelėse, kaimo sodybose, soduose, miesto parkuose bei gyvatvorėse. 

     Šilkmedinių šeimos augalai yra kosmopolitinė grupė, kurios didžioji rūšinė įvairovė yra sutelkta tropikų ir subtropikų regionuose. Šie augalai plačiai paplitę abiejų pusrutulių pusiaujo zonoje, ypač gausiai dominuodami Pietryčių Azijos, Amazonės ir Afrikos drėgnuosiuose miškuose. Vidutinių platumų klimato juostoje, įskaitant ir Lietuvą, natūraliai šios šeimos atstovai neauga, tačiau kai kurios rūšys čia yra sėkmingai introdukuotos bei auginamos kaip kultūriniai sodo augalai.