Naminė višta (Gallus gallus domesticus) yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Naminės vištos buvo domestikuotos prieš maždaug 7 000–10 000 metų. Nors pagrindinis protėvis yra bankivinė višta, genetiniai tyrimai rodo, kad prie rūšies formavimosi prisidėjo ir kitos džiunglių vištos. 

      Priklausomai nuo veislės, naminių vištų svoris nuo 1,5 kg iki 5 kg, o patinėliai įprastai sunkesni už pateles ir tarp jų svoris gali skirtis iki 1 kg. Taip pat yra nykštukinių vištų veislės, jų svoris nuo 500 g iki 1,2 kg. Patinai (gaidžiai) paprastai yra ryškesnių spalvų, turi ryškią skiauterę ir pentinus ant kojų. Patelės (vištos) yra kuklesnės išvaizdos. Vidutinė gyvenimo trukmė siekia 5–10 metų, priklausomai nuo veislės. Skiauterė (mėsinga atauga) padeda reguliuoti kūno temperatūrą vėsinant kraują. Būna įvairių formų: paprastoji (pjūkliška), rožinė, žirnio formos ir kt. Auskarai (pasmakrės skiautės) tai kabančios odos raukšlės po snapu, atliekančios panašią termoreguliacinę funkciją kaip ir skiauterė. Kojos dažniausiai neplunksnuotos, padengtos žvyneliais. Dauguma vištų turi 4 pirštus (3 į priekį, 1 atgal) su nagais, skirtais kapstyti žemę ieškant maisto. Patinai (gaidžiai) virš pėdos turi pentinus, naudojamus gynybai ir kovai. Sparnai trumpi, todėl naminės vištos skrenda tik nedidelius atstumus. Uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą vaikštant, o skrydžio metu veikia kaip vairas. 

     Dažniausiai auginamos dėl mėsos ir kiaušinių, tačiau kai kurios veislės laikomos kaip dekoratyviniai paukščiai arba naminiai gyvūnėliai. Tai labiausiai paplitęs naminis paukštis pasaulyje. Skaičiuojama, kad jų populiacija viršija 20 milijardų individų. Vištos skirstomos į Amerikos, Viduržemio jūros, Anglijos ir Azijos veisles.