Naminė patarška (Numida meleagris) yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio, patarškinių (Numididae) šeimos paukščių rūšis. 

     Kūno ilgis apie 63 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 95-100 cm, svoris 1,135-1,823 kg. Kūnas stambus, aptakus, kiaušinio formos, uodega trumpa ir nuleista žemyn. Plunksnos tamsiai pilkos arba juodos, tankiai nusėtos smulkiais, baltais, perlo pavidalo taškeliais. Tai puiki maskuotė margame šešėlių fone. Ant kaktos pūpso tvirta, raginė, trikampio formos išauga (šalmas). Jis gali skirtis dydžiu priklausomai nuo paukščio amžiaus ir porūšio. Galva ir viršutinė kaklo dalis yra neplunksnuotos. Oda dažniausiai yra melsvos, baltos arba rausvos spalvos. Tai padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Prie snapo pagrindo kabo dvi ryškios odos skiauterės (dažnai raudonos ar melsvos). Snapas trumpas, stiprus ir šiek tiek lenktas – idealus kasti žemę ieškant vabzdžių, šaknų ar sėklų. Kojos stiprios, pilkai rusvos spalvos, pritaikytos greitam bėgimui. Patarškos labiau mėgsta bėgti nei skristi. Jos neturi pentinų (skirtingai nei daugelis kitų vištinių paukščių). Išoriškai patinas ir patelė yra labai panašūs. Patinų „šalmas“ ir skiauterės paprastai būna šiek tiek didesni. 

     Patarškų tipinės vietos tai savanos, stepės, krūmynai, miškastepės ir net žemės ūkio naudmenos. Joms būtina atvira erdvė maisto paieškai, krūmai pasislėpti nuo kaitros ar plėšrūnų bei medžiai nakvynei. Nors jos gerai toleruoja karštį, joms reikia netoliese esančio vandens šaltinio, prie kurio paprastai lankosi rytais. Tai itin bendruomeniški paukščiai. Didžiąją metų dalį jie gyvena būriais (nuo 15 iki 25 ar net daugiau individų). Būryje lengviau pastebėti plėšrūnus. Puikios bėgikės – pajutusios pavojų pirmiausia bėga, o skrenda tik kraštutiniu atveju (skrydis trumpas, sunkus, bet greitas). Per dieną maisto ieškodamos gali nueiti apie 10 km. Naktį būriai susirenka ir pakyla nakvoti į medžius, kad apsisaugotų nuo antžeminių plėšrūnų (leopardų, karakalų, hienų). Veisimosi sezonas paprastai sutampa su lietinguoju periodu, kai gausu maisto. Lizdas tai paprasta duobelė žemėje, paslėpta tarp aukštos žolės ar krūmų.
Patelė padeda 6–12 storasienių, gelsvų kiaušinių. Inkubacija trunka apie 26–28 dienas. Išsiritę jaunikliai iškart seka paskui tėvus ir yra labai aktyvūs, tačiau pirmosiomis savaitėmis labai jautrūs drėgmei ir šalčiui. Maitinasi viskuo, ką randa ant žemės. Didžiąją dietos dalį sudaro vabzdžiai (ypač skėriai, termitai, erkės), sėklos, uogos, šakniagumbiai ir jauni augalų ūgliai. 

     Tai yra gausiausia ir plačiausiai paplitusi patarškinių šeimos rūšis savo gimtajame žemyne. Natūraliai gyvena beveik visoje Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Jos beveik nesutinkamos pačiose sausiausiose dykumose (pavyzdžiui, Namibo dykumos dalyse) ir tankiuose atogrąžų miškuose, nes joms reikalinga atvira erdvė. Dėl žmogaus veiklos šie paukščiai paplito toli už Afrikos ribų, kur dažnai sudaro sulaukėjusias populiacijas. Lietuvoje naminė patarška nėra laukinis paukštis. Ji auginama tik kaip naminis paukštis ūkiuose ar sodybose.