Kraginiai paukščiai (Podicipediformes) yra vandens paukščių būrys, kuriam priklauso viena šeima – kraginiai (Podicipedidae). Šie paukščiai yra puikiai prisitaikę nardyti ir gyventi gėluosiuose vandenyse, nors kai kurios rūšys migracijos metu aptinkamos ir pajūryje. Pasaulyje priskaičiuojama apie 22–23 rūšys (3 iš jų laikomos išnykusiomis).

     Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai. Aptaki, verpstės formos, primenanti torpedą kūno forma leidžia paukščiui lengvai skrosti vandenį nardant. Kojos yra labai toli kūno gale, todėl jie puikiai nardo, bet sausumoje juda labai nerangiai (beveik negali vaikščioti, tik šliaužti). Vietoj ištisinių plėvelių (kaip ančių), kiekvienas pirštas turi atskiras odos skiautes (skiautėtos pėdos). Iriantis skiautės išsiskleidžia, o traukiant koją atgal – susiglaudžia, sumažindamos pasipriešinimą. Snapų forma priklauso nuo mitybos. Žuvimi mintančių rūšių (pvz., didžiojo krago) snapai yra ilgi, smailūs ir aštrūs, o mintančių vandens vabzdžiais – trumpesni ir bukesni. Plunksnos labai tankios ir neperšlampamos. Kragai turi itin daug plunksnų viename kūno ploto vienete. Apatinė kūno dalis dažniausiai yra šviesi, sidabriško blizgesio, o plunksnos čia tokios tankios, kad anksčiau buvo naudojamos kailių pramonėje (vietoj kailio). Priešingai nei daugumos paukščių, kragų kaulai nėra tokie pneumatiški (pripildyti oro). Tai padeda jiems lengviau panirti, nes mažina kūno plūdrumą. Kragai beveik neturi tikros uodegos – ji redukuota iki trumpų, minkštų plunksnų kuokšto. Vairavimui nardant jie naudoja savo dideles pėdas.

     Kragai renkasi stovinčius arba lėtai tekančius gėluosius vandenis (ežerai, tvenkiniai, lėtos upės ir pelkėtos vietos). Svarbiausia sąlyga – gausi pakrančių augalija (nendrės, meldai), kurioje jie slepiasi ir tvirtina lizdus. Jiems reikia pakankamo gylio nardymui, tačiau per giliuose ežeruose jie laikosi arčiau krantų, kur gausiau maisto. Migruojančios rūšys žiemą praleidžia neužšąlančiuose telkiniuose, upėse arba jūros pakrantėse (priešingai nei veisimosi metu, druskas toleruoja gerai). Visi kragai yra mėsėdžiai. Mažesnės rūšys daugiausia minta vandens vabzdžiais ir vėžiagyviais, didesnės (kaip didysis kragas) – smulkia žuvimi. Maistą gaudo nardydami (gali išbūti po vandeniu iki 30–60 sekundžių). Lizdus stato ksip plaukiojančias salas iš pūvančių augalų. Pūvant augalijai išsiskirianti šiluma papildomai šildo kiaušinius. Tik išsiritę jaunikliai dažnai iškart lipa tėvams ant nugaros. Tėvai juos nešiojasi paslėpę po plunksnomis net tada, kai nardo ar skrenda. Nors nardo puikiai, kyla iš vandens sunkiai – jiems reikia ilgo „įsibėgėjimo“ tako bėgant vandens paviršiumi. Kai kurios rūšys, gyvenančios izoliuotuose ežeruose (pvz., Pietų Amerikoje), evoliucijos eigoje visai prarado gebėjimą skristi. Unikali biologinė savybė – kragai specialiai lesa savo pūkus. Skrandyje susidaręs plunksnų veltinys apsaugo virškinamąjį traktą nuo aštrių žuvų ašakų ir padeda suformuoti atryjamas granules.

     Kraginiai paukščiai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dažniausiai sutinkami vidutinio ir subtropinio klimato juostose. Jų nėra Arkties vandenyno salose bei itin sausringose, dykumingose vietovėse.