Plačialapė visla (Polycarpaea latifolia) yra gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų rūšis. Tai Kanarų salų endemikas.

     Tai daugiametis gulsčios formos puskrūmis. Augalo pagrindas bėgant laikui sumedėja, o viršutinės šakos išlieka žolingos. Ši rūšis yra palyginti nedidelė ir įprastai išauga nuo 15 iki 40 centimetrų aukščio. Lapai yra priešiniai, melsvai žali arba šviesiai žali, lygiu paviršiumi ir be plaukelių. Pagal savo formą lapalakščiai yra platūs, menteliški arba kiaušiniški, su trumpais lapkočiais. Šoninių ūglių viršūnėse susiformuoja tankūs, skėčio pavidalo dvišakiai žiedynai. Patys žiedai yra smulkūs, taisyklingieji ir dvilyčiai. Apyžiedis yra balkšvos arba sidabriškai baltos spalvos, nes jį sudaro plėveliniai taurėlapiai. Sausi ir plėveliniai žiedynų prielapiai suteikia visam augalui šiek tiek blizgią išvaizdą. Subrendęs vaisius yra tridantė dėžutė, kurioje slepiasi smulkios, šviesiai rudos sėklos. 

      Augalas aptinkamas atvirose uolėtose vietose, ant stačių šlaitų, uolų atodangų ir akmeningų atšlaičių. Auga subtropinio klimato juostoje. Dažnai veši Anagos kalnų masyve (Tenerifėje), kur susiduria su pastovia pasatų nešama drėgme ir rūkais, tačiau pačios uolos išlieka gerai drenuojamos. Dažnai auga uolėtose vietose, pereinamojoje juostoje tarp laurų miškų ir termofilinių krūmynų. Nepalankiu sausuoju periodu augalas išsaugo savo sumedėjusį pagrindą, o atėjus drėgnajam sezonui vėl intensyviai augina žolinius ūglius. Augalas turi aiškių prisitaikymo prie sausrų ir intensyvios saulės spinduliuotės bruožų. Jo lapai yra mėsingi (sukulentiški), gebantys sukaupti vandens atsargas. Žiedyno pažiedės ir taurėlapiai yra sausi bei plėveliniai. Jie veikia kaip šviesą atspindintis barjeras, kuris saugo žiedus nuo perkaitimo ir sumažina garinimą. Aktyviausias vegetacijos ir žydėjimo periodas prasideda pavasarį (balandžio–birželio mėnesiais). Žiedus apdulkina smulkūs vietiniai skraidantys vabzdžiai (musės, laukinės bitės). Augalas subrandina sausas dėžutes, kurios plyšta išilgai trijų siūlių. Labai smulkios ir lengvos sėklos išbyra ir yra platinamos vėjo arba lietaus vandens srautų, patenkančių į uolų plyšius. 

     Augalo pagrindinės radavietės sukoncentruotos vakarinėje ir centrinėje Kanarų salyno dalyse. Tenerifėje aptinkamos vienos didžiausių populiacijų, ypač dalyse, kurias veikia drėgni pasatų vėjai (pvz., Anagos kalnuose). La Gomeroje augalas dažnas uolėtose salos vietose, pvz., aplink žymųjį Agando rago (Roque de Agando) geologinį paminklą. Botaniniuose šaltiniuose rūšis taip pat fiksuojama El Hiero, Gran Kanarijos ir Fuerteventūros salose.