Baltoji tuopa (Populus alba) yra magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos medžių rūšis. Tai didingas, sparčiai augantis medis, vertinamas dėl savo išskirtinės išvaizdos ir sidabriškos lajos. 

     Medis paprastai užauga iki 20–30 metrų (rečiau iki 35–45 m). Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Jo laja yra plati, netaisyklinga ir suteikia daug pavėsio. Ryškiausias medžio bruožas yra lapai. Viršutinė lapų pusė yra tamsiai žalia ir blizgi, o apatinė – padengta tankiu, baltu pūkeliu, todėl vėjuotą dieną medis atrodo sidabriškas. Formos gali priminti klevo lapus su 3–5 skiautėmis. Jaunų medžių kamienas yra šviesiai pilkas ir lygus, o senstant jis tampa tamsesnis, storas ir giliai sueižėja ties pagrindu. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis. 

     Natūraliai šis medis yra pakrančių gyventojas. Jis dažnai aptinkamas upių slėniuose, užliejamose pievose ir drėgnuose miškuose, nes lengvai pakenčia laikiną užliejimą vandeniu. Baltoji tuopa yra labai nereikli dirvožemiui, atspari šalčiui ir sausrai. Tai itin šviesomėgis augalas. Jei baltoji tuopa atsiduria kitų didelių medžių pavėsyje, ji greitai sunyksta, todėl dažniausiai užima atviras erdves ar miškų pakraščius. Įdomu tai, kad ji puikiai toleruoja druskingas dirvas ir jūrinį vėją, todėl Europoje dažnai naudojama pajūrio kopoms sutvirtinti. Tai vienas greičiausiai augančių mūsų krašto medžių. Per pirmuosius 10 metų ji gali šauti į viršų net 10 metrų. Šis greitis padeda jai greitai užimti laisvą plotą po miško gaisrų ar potvynių. Baltoji tuopa retai plinta sėklomis; dažniausiai ji dauginasi šaknų atžalomis. Iš vieno motininio medžio šaknų gali išaugti visa giraitė genetiškai identiškų „klonų“, kurie gali nusidriekti 30–50 metrų nuo pagrindinio kamieno. Nors dauguma greitai augančių medžių gyvena trumpai (apie 100 metų), baltoji tuopa idealiomis sąlygomis gali pasiekti net 300–400 metų amžių. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Mediena yra lengva, minkšta ir balta, naudojama popieriaus, celiuliozės, degtukų, taros bei faneros gamybai. Tuopų pumpurai ir lapai pasižymi uždegimą slopinančiu, skausmą mažinančiu poveikiu, taip pat naudojami organizmo valymui. 

     Natūraliai ši rūšis paplitusi didelėje Eurazijos ir Šiaurės Afrikos dalyje. Auga Vidurio ir Pietų Europoje (nuo Pirėnų pusiasalio iki Lenkijos), Šiaurinėje Afrikoje (pvz., Marokas, Atlaso kalnai), Mažojoje Azijoje, šiaurės Irane, Centrinėje ir Vidurinėje Azijoje, Vakarų Sibire. Lietuvoje introdukuota, dažnai auginama parkuose.