Gluosniniai (Salicaceae) yra magnolijūnų šeima, kuriai priklauso gerai žinomi medžiai ir krūmai, tokie kaip gluosniai, tuopos ir drebulės. 

     Dažniausiai tai yra dvinamiai medžiai arba krūmai. Lapai paprasti, išsidėstę pražangiai. Daugeliui rūšių būdingi specialūs „salikoidiniai“ danteliai palei lapo kraštą. Žiedai sutelkti į žirginius (kačiukus). Žiedai paprastai neturi taurėlapių ir vainiklapių. Vaisiai tai  vienalizdė dėžutė, kuri prinokusi suskyla į 2–4 dalis. Sėklos smulkios, su ilgais baltais plaukeliais, kurie padeda jas platinti vėjui (panašiai kaip „tuopų pūkai“). 

     Dauguma gluosninių yra šviesomėgiai ir drėgmę mėgstantys augalai. Dažniausiai jie sutinkami Vandens telkinių pakrantėse (upių slėniai, ežerų pakrantės, grioviai ir pelkėtos vietovės). Jie atlieka svarbų vaidmenį saugant krantus nuo erozijos. Tai vieni pirmųjų augalų, kurie įsikuria apleistuose laukuose, kirtavietėse ar gaisravietėse (ypač drebulės ir kai kurie karklai). Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, žolinis karklas (Salix herbacea), yra prisitaikiusios augti tundroje arba aukštai kalnuose, kur pasiekia vos kelis centimetrus aukščio. 

     Gluosniniai (Salicaceae) yra plačiai paplitusi augalų šeima, kurios atstovai sutinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Nors tradiciškai jie siejami su šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimatu, po šeimos apibrėžimo išplėtimo jai dabar priklauso ir daugybė atogrąžų rūšių. Šiaurės pusrutulyje dominuoja tradicinės gentys – gluosniai (Salix) ir tuopos (Populus). Jos paplitusios nuo Arkties tundros iki vidutinių platumų miškų. Dėl prijungtų buvusios Flacourtiaceae šeimos genčių, gluosniniai dabar gausiai aptinkami Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos tropikuose.