Protėjiečiai (Proteales) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų eilė. 

     Šios eilės augalai pasižymi itin didele gyvenimo formų ir išorinės išvaizdos įvairove. Tarp jų sutinkami dideli medžiai, sumedėję krūmai ir daugiamečiai vandens žoliniai augalai. Lapai dažniausiai yra pražanginiai, paprasti arba plunksniškai skiautėti, kartais su prielapiais. Žiedai dažniausiai yra dvilyčiai, taisyklingieji arba netaisyklingieji, sutelkti į tankius galvutės ar kekės pavidalo žiedynus. Apyžiedis dažnai yra paprastas, sudarytas iš keturių tarpusavyje suaugusių arba laisvų lapelių. Kuokelių skaičius paprastai atitinka apyžiedžio lapelių skaičių, jie dažnai yra priaugę prie jų. Mezginė būna viršutinė arba pusiau apatinė, sudaryta iš vieno ar kelių vaislapių. Vandens augalų, pavyzdžiui, lotosinių, žiedai turi daug kuokelių ir purkų bei iškilų žiedsostį. Vaisiai yra labai įvairūs: tariamosios uogos, riešutėliai, dvisėkliai sparnavaisiai arba sumedėjusios dėžutės. Šaknų sistemoje dažnai formuojasi specializuotos, tankios proteoidinės šaknys, padedančios įsisavinti fosforą iš neturtingo dirvožemio.

     Šios eilės šeimos yra prisitaikiusios prie visiškai skirtingų ekosistemų visame pasaulyje. Protėjiniai (Proteaceae) augalai daugiausia paplitę Pietų pusrutulyje – Pietų Afrikos Kapijos krūmynuose bei sausuose Australijos miškuose, kur dirvožemis yra smėlingas ir labai skurdus. Lotosiniai (Nelumbonaceae) augalai auga stovinčiuose arba lėtai tekančiuose gėluose vandenyse, pavyzdžiui, ežeruose, tvenkiniuose ir pelkėse. Plataniniai (Platanaceae) augalai natūraliai auga Šiaurės pusrutulio upių pakrantėse bei aliuvinėse lygumose, nors yra dažnai sodinami miestų parkuose. Sabiaceae šeimos medžiai bei lianos veši drėgnuose tropiniuose ir subtropiniuose Pietryčių Azijos bei Amerikos miškuose. Skirtingai nei dauguma gaubtasėklių, protėjiniai augalai nesudaro simbiozės su grybais (mikorizės). Maisto medžiagas jie įsisavina per tankias proteoidines šaknis, kurios išskiria organines rūgštis, tirpdančias dirvožemio fosforą. Daugelis Australijos ir Pietų Afrikos protėjiiečių yra pirofitai. Gaisrai stimuliuoja jų sumedėjusių vaisių (pvz., banksijų dėžučių) atsidarymą ir sėklų išbyrėjimą į pelenais patręštą dirvą. Žiedus apdulkina ne tik vabzdžiai, bet ir paukščiai ar net smulkūs sterbliniai žinduoliai. Plataniniai augalai yra apdulkinami vėjo. Lotosinių šeimos augalų biologija pritaikyta augti dumble, kur trūksta deguonies. Jų lapkočiuose ir šakniastiebiuose esantys aerenchimos (orinių audinių) kanalai užtikrina deguonies tiekimą po vandeniu esančioms dalims. Lotoso lapų paviršius dengtas mikroskopiniu vaško gumburėlių sluoksniu. Vandens lašai visiškai nesušlapina lapo lakšto, o rieda jo paviršiumi nuplaudami visas dulkes. 

     Protėjiečių (Proteales) eilės augalų geografinis paplitimas apima beveik visus pasaulio žemynus, tačiau skirtingos šeimos yra izoliuotos konkrečiuose regionuose.