Senojo pasaulio papūgos (Psittaculidae) yra yra viena iš trijų pagrindinių papūginių paukščių (Psittaciformes) šeimų. Nors jos dažnai vadinamos Senojo pasaulio papūgomis, šis pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes kai kurios rūšys gyvena ir už šio regiono ribų. Šeimai priklauso apie 190 rūšių, kurios pasižymi spalvingu plunksnos apdaru. 

     Kūno dydis labai įvairus – nuo vos 8 cm siekiančių nykštukinių papūgų iki vidutinio dydžio (apie 40 cm) žieduotųjų papūgų. Skirtingai nei kitų šeimų, daugelis Psittaculidae atstovų (pvz., žieduotosios papūgos) turi ilgas, smailias uodegas, kurios gali sudaryti daugiau nei pusę viso kūno ilgio. Būdinga tiesi, vertikali stovėsena. Šios šeimos paukščiai garsėja itin ryškiu plunksnų apdaru – nuo sodrios žalumos (padedančios pasislėpti lapijoje) iki ryškiai mėlynos, raudonos ar geltonos spalvų. Dauguma rūšių pasižymi menkai išreikštu lytiniu dimorfizmu, t. y. patinai ir patelės vizualiai atrodo panašiai. Papūgų didelė kaukolės talpa lyginant su kūno dydžiu, siejama su aukštu jų intelektu. Sparnai paprastai siauri ir nusmailėję, pritaikyti greitam ir manevringam skrydžiui tarp medžių. Turi unikalią pėdų sandarą – du pirštai nukreipti į priekį, o du atgal. Tai suteikia paukščiams ypatingą vikrumą: jie gali tvirtai laikytis už šakų ir manipuliuoti maistu tarsi rankomis, prisikišdami jį prie snapo.

     Šios šeimos paukščiai dėl didelio plastiškumo užima įvairias ekosistemas. Dauguma rūšių gyvena tankiose džiunglėse, kur randa gausų maisto pasirinkimą ir saugias vietas perėti. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, rozelos ar žieduotosios papūgos, pritaikiusios prie sausesnių regionų. Kai kurios rūšys, ypač Kramerio žieduotosios papūgos, puikiai prisitaikė prie miestų parkų, sodų ir žemės ūkio naudmenų, tapdamos invazinėmis rūšimis Europoje. Esama rūšių, gyvenančių tik uolėtose vietovėse arba netgi ant žemės (pvz., dirvinės papūgos). Yra monogamai – sudaro poras visam gyvenimui. Dauguma peri medžių uoksuose, tačiau kai kurios rūšys (pvz., agaporniai) gali statyti bendruomeninius lizdus. Dedami balti kiaušiniai, o jaunikliai išsirita bejėgiai, todėl reikalauja ilgos tėvų priežiūros. Tai itin socialūs paukščiai, dažnai gyvenantys dideliais pulkais. Socialinė struktūra padeda efektyviau ieškoti maisto ir saugotis nuo plėšrūnų. Psittaculidae pasižymi gebėjimu naudotis įrankiais, spręsti logines užduotis ir sudėtinga komunikacija (skirtingais šūksniais identifikuoja grupės narius). Dauguma yra visalesiai, tačiau dominuoja augalinis maistas: sėklos, vaisiai, riešutai ir pumpurai. Loriai ir loriketos turi šepetėlio formos liežuvius, pritaikytus maitintis nektaru ir žiedadulkėmis. Nykštukinės papūgos maitinasi grybais ir kerpėmis, randamomis ant medžių žievės. 

     Šios šeimos paukščiai natūraliai paplitę didžiulėje teritorijoje, apimančioje Afriką, Aziją bei Australiją. Nors jie vadinami „Senojo pasaulio papūgomis“, dėl žmogaus veiklos kai kurios rūšys dabar sutinkamos ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Australija, Naujoji Gvinėja, Ramiojo vandenyno salos yra didžiausios įvairovės centras. Čia gyvena loriai, loriketos, rozelos ir banguotosios papūgėlės. Azijoje (nuo Indijos iki Pietryčių Azijos) paplitusios žieduotosios papūgos (Psittacula), kaboklės (Loriculus) ir kitos miškinės rūšys. Afrikoje sutinkami agaporniai (Agapornis) bei kai kurios žieduotųjų papūgų rūšys.