Paprastasis spragtukas (Roeseliana roeselii) yra žioginių (Tettigoniidae) šeimos vabzdys. Ši rūšis pavadinta vokiečių entomologo August Johann Rösel von Rosenhof garbei.

     Vidutinio dydžio žiogas. Patinų kūno ilgis siekia 14–18 mm, patelių – 15–20 mm (neskaičiuojant kiaušdėtės). Dominuoja samanų ruda arba pilkšvai ruda spalva su šviesiai žalsvais ar gelsvais akcentais pilvelio apačioje. Priešnugarėlės šoninės plokštelės turi plačią, vientisą kreminę arba gelsvą juostą palei visą apatinį ir užpakalinį kraštą. Tai svarbiausias atpažinimo požymis. Ant krūtinės šonų (pleurų) dažniausiai matomos trys šviesios dėmės, išsidėsčiusios horizontaliai. Dažnesnės trumpasparnės formos sparnai dengia tik apie pusę pilvelio. Patinų sparnai kiek ilgesni nei patelių, pritaikyti svirpimui (striduliacijai). lgasparnės formos (f. diluta) individai kai kuriais metais, esant labai karštoms vasaroms, išsivysto su ilgais, pilvelį gerokai viršijančiais sparnais. Tai leidžia rūšiai skristi ir kolonizuoti naujas teritorijas. Užpakalinės šlaunys ilgos, su tamsiu raštu (dažniausiai išilgine juosta) išorinėje pusėje. Patelių kiaušdėtė yra vidutinio ilgio (7–8 mm), tamsiai ruda, šiek tiek išlenkta į viršų ir dantytais kraštais gale, skirta kiaušinėliams dėti į augalų stiebus. Patinėlio cerkai su danteliu tarp vidurio ir viršūnės. 

     Dažniausiai aptinkamas drėgnose ar vidutinio drėgnumo neganomose pievose, upių slėniuose bei pamiškėse. Tai viena iš nedaugelio žiogų rūšių, kuri puikiai jaučiasi žmogaus pakeistoje aplinkoje – pakelėse, grioviuose, geležinkelių pylimuose ir apleistuose laukuose (dykvietėse). Gyvena laukų pakraščiuose ir ribose tarp laukų, kur augalija nėra nušienaujama. Svarbi yra ne tiek konkreti augalų rūšis, kiek augalijos aukštis. Aukšta žolė suteikia prieglobstį nuo plėšrūnų (paukščių) ir tinkamą mikroklimatą (drėgmės sulaikymą). Kadangi patelės kiaušinėlius deda į minkštus augalų stiebus (miglinių šeimos žoles) arba į jų tuščiavidurius vidurius, joms būtini sveiki, nesunykę stiebai. Visaėdis, tačiau daugiausia minta varpinėmis žolėmis, jų sėklomis ir smulkiais vabzdžiais.

     Paplitimo arealas apima beveik visą Europą (nuo Vakarų Europos iki Vakarų Sibiro). Rūšis natūraliai paplitusi Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Europoje (Suomijoje, Latvijoje, Švedijoje). XX a. 6-ajame dešimtmetyje rūšis buvo atsitiktinai įvežta į Šiaurės Ameriką (pirmą kartą užfiksuota Monrealyje, Kanadoje), kur sėkmingai įsitvirtino ir dabar yra plačiai paplitusi rytinėje žemyno dalyje. Dėl klimato kaitos ir šiltėjančių vasarų dyglys sparčiai plinta į šiaurinius regionus.