Žioginiai (Tettigoniidae) yra tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuriai priklauso daugiau nei 8 000 rūšių visame pasaulyje.

     Dažniausiai jie yra žalios arba rusvos spalvos, puikiai maskuojasi tarp lapų ir augalų. Svarbiausias bruožas – antenos yra siūliškos ir labai ilgos, dažnai ilgesnės už visą kūną. Tai pagrindinis skirtumas nuo skėrių, kurių antenos trumpos. Burnos aparatas graužiamasis, nukreiptas žemyn. Dauguma turi stiprius žandus (mandibules), pritaikytus tiek augalams smulkinti, tiek (kai kurioms rūšims) medžioti. Akys sudėtinės (fasetinės), paprastai vidutinio dydžio. Prieškrūtinėlė didelė, balno formos, dengianti dalį krūtinės iš viršaus. Unikalu tai, kad žiogų „ausys“ yra ne ant pilvelio, o ant priekinių kojų blauzdų (nedideli plyšeliai ar duobutės). Užpakalinės kojos yra stipriai pailgėjusios, su storomis šlaunimis, pritaikytos tolimiems šuoliams. Letenėlės (tarsus) susideda iš 4 narelių (skėrių – iš 3). Viršutiniai sparnai yra odiški, dažnai primenantys lapus. Po antsparniais yra plėviški skraidomieji sparnai. Patinų antsparnių pamate yra specialios gyslos. Trindami kairįjį antsparnį į dešinįjį, jie išgauna specifinį čirpimą. Patelių pilvelio gale yra ilgas, kardo, pjautuvo ar ylos formos kiaušdėtis. Jis skirtas kiaušinėliams dėti į dirvą, augalų stiebus ar plyšius. Patinų pilvelio gale esančios ataugos, kurios dažnai būna sudėtingos formos, padeda sugriebti patelę poruojantis.

     Žiogai pasižymi didele ekologine adaptacija, todėl jų aptinkama pačiose įvairiausiose buveinėse – nuo drėgnų pievų iki sausų smėlynų ar medžių viršūnių. Dauguma rūšių yra naktinės, todėl dieną jas sunku pastebėti dėl puikaus kamufliažo. Nors dauguma rūšių minta augalais (lapais, žiedais), kai kurios yra plėšrios ir medžioja kitus vabzdžius.

     Ši šeima paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia įvairovė aptinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose.