Muileniečiai (Sapindales) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio augalų eilė, kuriai priklauso daug ekonomiškai ir ekologiškai svarbių sumedėjusių augalų: nuo vaismedžių (citrinmedžių, mango, ličių) iki dekoratyvinių medžių (klevų, kaštonų).

     Lapai dažniausiai priešiniai arba pražanginiai, beveik visada sudėtiniai (plunksniški), rečiau paprasti. Būdingas bruožas – lapkočio pamatas dažnai yra šiek tiek išpustas, o prielapių paprastai nėra. Tai daugiausia sumedėję augalai (medžiai ir krūmai). Daugeliui šeimų (ypač rūtiniams ir anakardiniams) būdingi sekreciniai latakai arba talpyklos, kuriose kaupiasi eteriniai aliejai, dervos ar balzamai, suteikiantys augalams specifinį kvapą. Žiedai dažniausiai smulkūs, sutelkti į šluotelės tipo žiedynus. Jie gali būti taisyklingi (aktinomorfiniai) arba netaisyklingi (zigomorfiniai). Paprastai keturnarių arba penkių narių žiedų struktūra. Labai būdingas morfologinis požymis – tarp kuokelių ir piestelės (arba aplink juos) esantis ryškus nektaro diskas. Dažnai žiedai yra funkciškai vienalyčiai (augalai būna vienanamiai arba dvinamiai), nors iš pažiūros gali atrodyti dvilyčiai dėl neišsivysčiusių organų (staminodžių ar pistilodžių). Vaisiai morfologiškai labai įvairūs: dėžutės, sparnavaisiai (pvz., klevų); kaulavaisiai (mangai), uogos arba specifiniai vaisiai, tokie kaip hesperidžiai (citrusiniai). Sėklos neturi endospermo, o gemalas būna sulinkęs arba susisukęs. Kai kurių rūšių sėklos turi ryškų sėklos apvalkalą, pavyzdžiui, ličių.

     Dauguma šios eilės augalų yra tropinio ir subtropinio klimato gyventojai, tačiau kai kurios šeimos puikiai prisitaikiusios ir prie kitų sąlygų. Tropiniuose miškuose yraa didžiausia rūšinė įvairovė (pvz., anakardiniai, mėliniai). Jie sudaro svarbią miško ardų dalį, suteikdami maistą ir pastogę gyvūnams. Vidutinėse platumose dominuoja klevai (Acer) ir kaštonai (Aesculus). Jie yra pagrindiniai lapuočių ir mišrių miškų komponentai Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Kai kurios rūšys (pvz., tam tikri sumakai ar citrusinių giminaičiai) yra evoliuciškai prisitaikiusios prie sausų, uolėtų vietovių ar pusdykumių, turėdami odiškus lapus ir stiprias šaknis. Muileniečiai augalai pasižymi sudėtingais biologiniais ryšiais su aplinka. Dauguma rūšių turi ryškų nektaro diską, kuris vilioja apdulkintojus – bites, vapsvas, muses ir drugelius. Kai kurias tropines rūšis apdulkina paukščiai ar šikšnosparniai. Klevų sparnavaisiai pritaikyti skristi toli nuo motininio augalo. Sultingi vaisiai (mangai, citrusai, ličiai) vilioja gyvūnus ir paukščius, kurie suėda vaisių ir vėliau išplatina sėklas. Šiai eilei būdinga gausi antrinė metabolitų gamyba. Augalai sintezuoja terpenus, eterinius aliejus ir dervas. Šios medžiagos atlieka dvejopą funkciją: saugo nuo žolėdžių bei patogenų ir gundo apdulkintojus. Dauguma yra ilgaamžiai, sumedėję augalai. Pavyzdžiui, kai kurios klevų rūšys gali išgyventi kelis šimtus metų, o tropiniai miško milžinai pasiekia brandą tik po dešimtmečių.