Daiginiai uodeliai (Sciaridae) yra dvisparnių (Diptera) būrio, uodinių dvisparnių (Nematocera) pobūrio vabzdžių šeima. Šie nedideli, tamsūs uodeliai yra gerai žinomi tiek gamtoje, tiek kaip naminių gėlių ar šiltnamių kenkėjai. Daiginiai uodeliai yra viena iš gausiausiai randamų vabzdžių grupių fosilijose – jie itin dažni Baltijos gintare, kas įrodo seną jų evoliucinę kilmę.

     Daiginių uodelių kūnas yra labai smulkus, trapus, ištęstas ir dažniausiai tamsiai pilkos, rudašonės arba visiškai juodos spalvos. Kūno ilgis dažniausiai siekia vos nuo 1 iki 5 milimetrų, todėl šie vabzdžiai yra vieni mažiausių uodinių dvisparnių atstovų. Galva yra maža, apvali, joje išsidėsčiusios didelės fasetinės akys, kurios viršugalvyje susijungia siauru tilteliu virš antenų pamatų. Šeimai būdingos ilgos, siūliškos antenos, sudarytos iš dviejų pamatinių segmentų ir 14 cilindro formos flagelės narių, padengtų smulkiais plaukeliais. Burnos aparatas yra trumpas, pritaikytas tik skysčių laižymui, o kramtomieji organai (mandibulės) suaugėlių stadijoje yra visiškai redukuoti. Krūtinė yra labai išgaubta, kupolo formos, o jos didžiąją dalį užima stambus vidukrūtinis (mesothorax), valdantis priekinius sparnus. Sparnai yra platūs, skaidrūs arba pilkšvai dūminio atspalvio, su labai specifiniu gyslotumu: išilginė mediano (M) gyslų šakutė sudaro aiškią simetrišką „šakutę“. Užpakaliniai sparnai yra virtę trumpais, balsvais dūzgiais, kurie atlieka pusiausvyros organo funkciją skrydžio metu. Kojos yra proporcingai ilgos ir laibos, pasibaigiančios penkianarėmis letenomis su mikroskopiniais nageliais ir sutrumpėjusiais blauzdų spygliais. Pilvelis susideda iš devynių matomų segmentų, o patelių pilvelio galas yra nusmailėjęs su trumpa kiaušdėte kiaušinėliams į dirvą dėti. Lervos yra kirmėliškos, cilindriškos, balsvai permatomo kūno, neturi kojų, tačiau pasižymi labai kieta, blizgančia, visiškai juoda galvos kapsule. 

     Daiginiai uodeliai yra glaudžiai susiję su yrančia organine medžiaga ir grybiena, o jų populiacijos dydį labiausiai lemia aplinkos drėgmė. Gamtoje jie dažniausiai apgyvendina drėgnų miškų paklotę, pelkių pakraščius, pūvančius kelmus, urvus ir paukščių lizdus. Lervos aptinkamos viršutiniame, humusingame dirvos sluoksnyje, nukritusiuose lapuose bei po pūvančia medžių žieve. Labai dažni šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose, komposto krūvose ir kambarinių augalų substratuose. Vystymasis vyksta su pilna metamorfoze (kiaušinėlis, 4 lervos stadijos, lėliukė, imago) ir palankiomis sąlygomis trunka vos 3–4 savaites. Lervos daugiausia minta grybų hifais, saprofitiškai skaido pūvančias augalų liekanas, o esant dideliam tankumui – graužia gyvų augalų šakniaplaukius. Suaugę uodeliai skraido prastai, dažniausiai bėgioja dirvos ar vazonų paviršiumi; jie nesimaitina kietu maistu ir gyvena vos kelias dienas. Kai kurių rūšių lervos prieš lėliukės stadiją jungiasi į įspūdingas, kelių metrų ilgio judančias juostas. 

     Ši šeima gyvena visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) – nuo atšiauriausių Arkties tundrų iki tropinių lietaus miškų ekosistemų. Kai kurios labai specializuotos Sciaridae rūšys visą savo gyvenimo ciklą praleidžia izoliuotuose požeminiuose urvuose.