Bervidis Scrophularia glabrata yra bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas. Tai Kanarų salų endemikas. 

     Tai tankus, gausiai nuo pat pamato šakotas daugiametis puskrūmis, pasiekiantis iki 1 m aukštį. Stiebai yra statūs, keturbriauniai, pliki arba nežymiai liaukingi. Lapai yra žali, priešiniai (arba kryžmiškai priešiniai), trumpakočiai, odiški, pailgai kiaušiniški, o jų kraštai – dvilypai pjūkliški. Jų paviršius yra beveik plikas (glabrata lotyniškai reiškia „beveik plika“), o kraštai – dvilypai pjūkliški. Smulkūs žiedai yra dvilūpiai ir susitelkę į trumpus dvistypius žiedynus, kurie stiebų viršūnėse suformuoja pailgas šluoteles. Žiedo taurelė sudaryta iš apvalių, žalsvų taurėlapių. Vainikėlis yra tamsiai raudonos, violetinės arba purpurinės spalvos, maždaug 0,5–0,8 cm ilgio. Vaisius yra kiaušiniškos formos, sausa dėžutė, kurioje subręsta labai daug smulkių sėklų. 

     Augalas yra tipiškas aukštikalnių floros elementas. Jis auga subalpinėje ir alpinėje zonose, maždaug 2000–2400 metrų aukštyje virš jūros lygio (ypač gausus Teidės nac. parke). Auga sausose, atvirose, pilnai saulės apšviestose vietose. Įsikuria ant vulkaninio substrato – lavos srautų, smulkios vulkaninės skaldos ir uolėtų šlaitų, kur dirvožemis yra akmeningas ir labai laidus vandeniui. Šio daugiamečio puskrūmio sumedėjęs pamatas padeda išgyventi kalnų vėjus ir judantį vulkaninį gruntą. Skirtingai nuo daugelio kitų kalnų augalų, šios rūšies lapai yra beveik pliki, tačiau jie yra odiški ir turi storą kutikulę. Tai efektyviai mažina vandens garinimą ir apsaugo nuo stiprios aukštikalnių ultravioletinės spinduliuotės bei sausros. Žydi pavasario pabaigoje ir vasarą. Žiedus apdulkina vabzdžiai, ypač kamanės ir vapsvos, kurias vilioja tamsūs, nektaringi dvilūpiai žiedai. Dauginasi sėklomis. Rudenį subrendusios sausos kiaušiniškos dėžutės atsidaro, o smulkios sėklos išbyra ir yra išnešiojamos vėjo. 

     Šis bervidis natūraliai aptinkamas tik dviejose salose – Tenerifėje ir La Palmoje.