Žiedmusė Sphaerophoria scripta yra žiedmusių (Syrphidae) šeimos dvisparnių (Diptera) vabzdžių rūšis. 

     Šios rūšies vabzdžio galvą užima didžiulės, tamsiai raudonos arba rudos sudėtinės akys, kurios patinėlių viršugalvyje visiškai susiliečia, o patelių yra perskirtos siauru kaktos ruoželiu. Virš trumpų antenų matoma šviesi, geltona kakta, o pačios antenos yra visiškai geltonos arba oranžinės spalvos, neturinčios jokių tamsių dėmių. Melsvai juoda arba bronzinio atspalvio krūtinėlė šonuose turi dvi labai ryškias, ištisines, šviesiai geltonas išilgines juostas, kurios aiškiai matomos žiūrint iš viršaus. Krūtinėlės užpakalinėje dalyje esantis pusapvalis skydelis (scutellum) yra visiškai šviesiai geltonas ir dengtas smulkiais, šviesiais plaukeliais. Juodame pilvelyje išsiskiria keturios poros ryškių, geltonų skersinių juostų, kurios ties viduriu gali būti nežymiai nutrūkusios arba sujungtos į vientisą raštą. Patino pilvelio pačiame gale aiškiai matoma didelė, suapvalinta, matinė geltonai ruda genitalijų kapsulė (hipopigijus), kuri yra vienas patikimiausių šios rūšies atpažinimo bruožų. Patelės pilvelio geltonos juostos dažniausiai yra platesnės, o paskutiniuose segmentuose juoda spalva sudaro siaurus, trikampius ar strėliškus raštus. Sparnai yra visiškai skaidrūs, neturi jokių tamsių dėmių ar šešėlių, o jų viršūnės vos siekia arba visai nedengia patinėlio pilvelio galo. Visos trys vaikščiojamųjų kojų poros yra beveik vientisos šviesiai geltonos spalvos, tik užpakalinių kojų letenėlės kartais gali būti nežymiai patamsėjusios. Žiūrint plika akimi, visas vabzdžio kūnas atrodo lygus, blizgantis ir beveik neplaukuotas, nes jį dengiantys šviesūs plaukeliai yra itin trumpi ir reti. 

     Ši rūšis yra tipiškas atvirų, gerai saulės įšildomų vietų gyventojas, vengiantis gilių, tamsių miškų masyvų. Žydinčios pievos ir ganyklos yra pagrindiniai natūralūs biotopai, kur suaugėliai randa gausius maisto išteklius – nektarą ir žiedadulkes. Rūšis itin dažna javų laukuose, rapsų pasėliuose, daržuose, vaismedžių soduose ir uogynuose, kur formuojasi didelės amarų kolonijos. Masiškai aptinkama miestų parkuose, skveruose, vejose, priemiesčių sodybose bei gėlynuose. Suaugėliai yra aktyvūs dieną, ypač saulėtomis valandomis, ir minta astrinių, salierinių bei kryžmažiedžių šeimų augalų nektaru bei žiedadulkėmis. Lervos yra itin agresyvūs ir judrūs naktiniai plėšrūnai, kurie maitinasi įvairių rūšių amarais ant žolinių augalų. Viena lerva iki lėliukės stadijos gali sunaikinti iki 400–500 amarų. Palankiomis vasaros sąlygomis (esant šiltam orui) pilnas vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio, per tris lervos stadijas ir lėliukę, iki suaugėlio trunka vos 2–3 savaites. Per vieną šiltąjį sezoną Lietuvoje išvysto keletą generacijų, todėl suaugėlius gamtoje galima stebėti nepertraukiamai nuo gegužės iki spalio mėnesio. Rūšis pasižymi stipriu migraciniu instinktu – rudenį milijoninės šių žiedmusių populiacijos iš šiaurės ir vidurio Europos migruoja per kalnų perėjas ir pajūrius į Pietų Europą bei Šiaurės Afriką. Neigiamą temperatūrą toleruoti sugeba tik lervos, kurios žiemoja pasislėpusios dirvos paviršiuje, po nukritusiais lapais ar sausoje augalų paklotėje. 

     Rūšis yra plačiai paplitusi visoje Palearktikoje – nuo Europos iki pat Tolimųjų Rytų. Tai viena dažniausių žiedmusių rūšių visame Europos žemyne, aptinkama nuo Viduržemio jūros regiono pietuose iki Skandinavijos šiaurėje. Už Europos ribų rūšis gausiai aptinkama Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Centrinėje Azijoje bei Sibire. Lietuvoje ši rūšis yra labai dažna, tolygiai paplitusi visoje šalies teritorijoje ir randama visuose rajonuose.