Pelėdiniai paukščiai (Strigiformes) yra paukščių (Aves) būrys, kurie aktyvūs naktimis ir sutemose. Pasaulyje yra dvi šeimos ir iš viso žinoma apie 210 rūšių.
Pelėdinių paukščių morfologija yra stipriai pritaikyta naktiniam gyvenimo būdui bei medžioklei. Būdinga apvali arba širdies formos plunksnų struktūra aplink akis, kuri veikia kaip akustinis reflektorius, nukreipiantis garsą į ausis. Akys labai didelės, vamzdiškos formos ir įtvirtintos kaukolės akiduobėse, todėl paukštis negali jų judinti. Tai kompensuojama ypatingu kaklo lankstumu – galva pasukama iki 270°. Ausų angos dažnai yra asimetriškos, todėl pelėdos gali itin tiksliai lokalizuoti grobį net visiškoje tamsoje. Snapas trumpas, stiprus ir kablio formos, pritaikytas grobiui draskyti. Kūnas trumpas ir tvirtas. Kojos paprastai stiprios, daugumos rūšių plunksnuotos iki pat nagų. Pėdų išorinis (ketvirtasis) pirštas gali būti atsuktas tiek į priekį, tiek atgal, užtikrinant tvirtą grobio sugriebimą. Dažnai pasireiškia „atvirkštinis“ dimorfizmas – patelės yra pastebimai didesnės ir sunkesnės už patinus. Priekinis pirmųjų didžiųjų plasnojamųjų plunksnų kraštas yra dantytas, o paviršius padengtas pūkuotais plaukeliais. Tai sumažina oro turbulenciją ir leidžia skristi beveik be garso. Vyrauja maskuojantys, rusvi, pilkšvi ar balsvi tonai, padedantys susilieti su aplinka dienos metu.
Naktiniai gyvūnai, aktyvūs naktį ir sutemose. Dauguma pelėdinių gyvena sėsliai, kartais klajoja ar net keliauja. Mėgstamiausi biotopai – miškai, rečiau atviri plotai. Monogamai. Lizdą įsirengia uoksuose, ant medžių šakų, palėpėse ar net ant žemės. Deda 3-5 kiaušinius. Patelė peri 25-35 dienas. Jaunikliai paukščiukiniai, lizde išbūna 3-6 savaites. Suaugę šeriasi vieną kartą. Minta peliniais graužikais, taip pat vabzdžiais, rečiau paukščiais, kelios rūšys specializuojasi medžioti žuvis. Grobį ryja nesusmulkintą. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro žiotis kaip išvamos.
Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą, didžiąją Grenlandijos dalį ir kai kurias nuo žemynų nutolusias salas.