Auksinis balamedis (Tabebuia aurea) yra bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos dekoratyvinių medžių rūšis. 

     Tai nedidelis arba vidutinio dydžio lapuotis medis, dažniausiai užaugantis iki 8–12 metrų aukščio. Šio medžio kamienas dažnai būna kreivas, o laja – netaisyklingos, retos ar skėtiškos formos. Augalo kamieną ir senesnes šakas dengia stora, pilkšvai ruda, giliai suaižėjusi bei kamštinė žievė. Lapai yra priešiniai, delniškai sudėtiniai, dažniausiai sudaryti iš penkių arba septynių pailgų lapelių. Kiekvienas odiškas lapelis pasižymi lygiu kraštu ir išskirtiniu, šviesiai žalsvu ar sidabrišku atspalviu. Ryškiausias morfologinis bruožas yra stambūs, ryškiai geltoni, taisyklingieji žiedai, savo forma primenantys trimitą arba varpelį. Šie žiedai susitelkia į tankius, gausiažiedžius viršūninius žiedynus, kurie visiškai padengia plikas šakas prieš išsiskleidžiant naujiems lapams. Apdulkinti žiedai išaugina ilgas, sausas, rudos spalvos cilindro formos dėžutes, kurios bręsdamos sumedėja. Šiose vaisių dėžutėse subręsta daugybė plokščių, lengvų sėklų, turinčių permatomus, plėvinius sparnelius vėjo sklaidai. Šaknų sistema yra gili ir stipri, leidžianti augalui tvirtai išsilaikyti bei išgyventi periodiškai išdžiūstančiame dirvožemyje. 

     Šis medis yra tipiškas Pietų Amerikos miškingų savanų (ypač Brazilijos Serado regiono) ir periodiškai užtvindomų žemumų (Pantanalio) augalas. Tai šviesomėgis augalas, natūraliai augantis visiškai atvirose, saulėtose vietose. Jis teikia pirmenybę smėlingiems, kalkingiems, greitai džiūstantiems ir gerai drenuojamiems dirvožemiams, tačiau toleruoja ir laikiną užmirkimą. Jis yra sausrą pakeliantis augalas (dalinis efemeras). Stora, kamštinė žievė saugo kamieną nuo tropinių savanų gaisrų, o gili šaknų sistema leidžia pasiekti gruntinį vandenį per ilgus sausros mėnesius. Sausojo sezono pabaigoje (dažniausiai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais) medis visiškai numeta lapus, kad sumažintų vandens garinimą. Iškart po to prasideda masinis, trumpas, maždaug kelias savaites trunkantis žydėjimas, paverčiantis plikas šakas ryškiai geltonu kupolu. Stambūs, ryškūs ir nektaringi trimito formos žiedai pritraukia specializuotus apdulkinamuosius vabzdžius – kamanes ir kitas stambias tropines bites. Žiedams nužydėjus, medžiai suformuoja sumedėjusias vaisių dėžutes. Jos sausojo sezono metu išdžiūsta, išilgai plyšta pusiau ir išlaisvina lengvas sparnuotąsias sėklas, turinčias plėvelinius sparnelius, kurias vėjas lengvai išnešioja po atviras savanų erdves. Nauji lapai pradeda sprogti tik prasidėjus liūčių sezonui. 

     Natūraliai Pietų Amerikoje paplitusi medžių rūšis, kurios gimtasis arealas apima Braziliją, Surinamą, Rytų Boliviją, Peru, Paragvajų ir Šiaurės Argentiną. Dėl savo itin dekoratyvaus ir ryškaus žydėjimo medis buvo plačiai introdukuotas bei dabar yra auginamas kituose tropiniuose bei subtropiniuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje (Floridoje, Havajuose) bei Pietų Azijoje.