Azijinis ibis (Threskiornis melanocephalus) yra irklakojinių paukščių (Pelecaniformes) būrio, ibinių (Threskiornithidae) šeimos, ibių (Threskiornithinae) pošeimio paukščių rūšis.

     Mažesnis už baltajį gandrą. Suaugę paukščiai yra 65–76 cm ilgio. Visas kūnas baltas, tik plačios uodegos plunksnos yra pilkos spalvos. Plunksnomis neapaugę galva ir kaklas ir kojos juodos spalvos. Jų snapas ilgas, lenktas žemyn ir juodas. Veisimosi sezono metu ant uodegos išauga pilkšvos puošnios plunksnos, o plika oda po sparnais tampa kraujo raudonumo, galva įgauna mėlyną atspalvį, o kojos pradeda žvilgėti. Kaklo apačios plunksnos rusvos, o krūtinės ir nugaros - blyškiai gelsvos. Jauniklių galvos plunksnos pilkos, o kaklas baltas. Po trejų metų nesiskiria nuo suaugusių individų.

      Azijiniai ibiai yra glaudžiai susiję su vandens telkiniais, tačiau pasižymi didele adaptacija įvairioms buveinėms. Gyvena gėlo vandens pelkėse, ežerų ir upių pakrantėse, užliejamos pievose bei mangrovėse. Taip pat ir ryžių laukuose, drėkinimo kanaluose, tvenkiniuose ir netgi šiukšlynuose ar nuotekų grioviuose. Maitinimuisi jie renkasi seklias vietas su minkštu dumblu, kur gali lengvai zonduoti dirvą savo ilgu snapu. Šie paukščiai yra itin socialūs ir didžiąją laiko dalį leidžia grupėse. Maisto ieško lėtai braidydami seklumose. Naudoja taktilinį (lytėjimo) metodą – kai snapu liečia grobį dumblo viduje, jį iškart griebia. Kartais naudoja „pėdų vibravimą“, kad išbaidytų pasislėpusius vabzdžius. Maitinasi, ilsisi ir skraido būriais. Nakvynei renkasi aukštus medžius, dažnai kartu su kitomis paukščių rūšimis. Veisimosi sėkmė tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio ir vandens lygio. Dažniausiai peri liūčių sezono metu (Indijoje – birželį–spalį, kitur – priklausomai nuo musonų). Lizdus krauna kolonijose, vadinamuose paukščių turguose. Lizdas – tai platforma iš šakų, išklota žole ar nendrėmis, paprastai įrengta medžiuose virš vandens arba salose. Mėgstamiausi medžiai yra dygliuotos akacijos (Acacia nilotica), kurios apsaugo nuo sausumos plėšrūnų. Patelė padeda 2–4 kiaušinius (kartais iki 6). Abu tėvai dalijasi perėjimo (apie 22–29 dienas) ir jauniklių maitinimo pareigomis.

     Paukštis aptinkamas Pietų ir Pietryčių Azijoje. Tai Indija (paplitęs beveik visoje šalyje), Šri Lanka, Pakistanas, Nepalas, Bangladešas, Butanas, Mianmaras, Tailandas, Kambodža, Vietnamas, Malaizija ir Indonezija (Javos bei Sumatros salos). Taip pat gyvena ir Ryų Azijoje (Kinija (ypač šiaurės rytinė dalis) ir Japonija). Nors dauguma populiacijų yra sėslios, jos atlieka vietinius poslinkius priklausomai nuo vandens lygio ir maisto gausos. Kai kurios šiaurinės populiacijos (pavyzdžiui, iš Kinijos) žiemoti traukia į pietus – Pietų Kiniją, Tailandą, Filipinus ar Sumatrą.