Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) yra uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio, tikrųjų salamandrų (Salamandridae) šeimos varliagyvių rūšis. Jis įrašytas į Lietuvos raudonosios knygą. 

     Tai stambiausias Lietuvos tritonas, suaugę individai pasiekia 12–18 cm ilgį. Patelės paprastai būna stambesnės ir ilgesnės už patinus. Gyvūno oda yra itin rupi, grublėta ir gausiai padengta smulkiomis poringomis liaukomis. Nugara bei šonai nuspalvinti tamsiai pilkais, rudais arba beveik juodais atspalviais, padedančiais maskuotis aplinkoje. Šoninėse kūno dalyse ryškiai išsiskiria daugybė smulkių, kontrastingų baltų taškelių. Krūtinė ir pilvelis yra gelsvos arba ryškiai oranžinės spalvos, išmarginti stambiomis, netaisyklingos formos juodomis dėmėmis. Veisimosi sezono metu patinams užauga aukšta, giliai dantyti kraštus turinti nugaros skiauterė, kuri ties uodegos pagrindu pastebimai nutrūksta. Šonuose suplota uodega sudaro beveik pusę kūno ilgio, o patinų uodegos šonus pavasarį papuošia melsvai balta išilginė juosta. 

     Mėgsta mišrius bei lapuočių miškus, parkus, esančius netoli gilesnių, švarių ir vandens augalija gausiai apaugusių tvenkinių, karjerų ar senvagių. Pavasarį ir vasaros pradžioje gyvena vandenyje, o vėliau išlipa į sausumą. Vandens fazėje gyvūnai aktyvūs visą parą, o sausumoje tampa naktiniu gyvūnu, dieną praleidžiančiu po rąstais, akmenimis ar pūvančia mediena. Prasidėjus šalčiams (spalio mėnesį), jie paneria į hibernaciją sausumos urveliuose, po gilia miško paklote arba neužšąlančių telkinių dugno dumble. Vandenyje yra plėšrus ir aktyviai medžioja vabalus, uodų lervas, buožgalvius, vandens sraiges ir net kitų tritonų (pavyzdžiui, paprastojo) lervas. Sausumoje jų racioną sudaro naktį sumedžioti sliekai, šliužai, vorai, kirmėlės ir įvairūs vabzdžiai. Vandenyje patinas demonstruoja įspūdingą skiauterę, lanksto uodegą, siųsdamas feromonus patelės link, ir padeda spermatoforą, kurį ši įsitraukia pro kloaką. Patelė po vieną kruopščiai įvynioja nuo 200 iki 400 kiaušinėlių į vandens augalų lapus. Iš kiaušinėlių išsiritusios stambios lervos turi ilgas išorines žiaunas ir siūlinius pirštų galus; po 3–4 mėnesių intensyvaus maitinimosi jos išgyvena metamorfozę, praranda žiaunas ir išlipa į sausumą kaip jaunikliai. 

     Gyvena beveik visoje Europoje – nuo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos iki Vidurio Rusijos rytuose. Šiaurėje paplitimo riba siekia Skandinaviją. Rūšies nėra Europos pietvakariuose bei pietuose – Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Pietų Prancūzijoje. Šiuose regionuose juos pakeičia kitos Triturus genties rūšys. Šios rūšies atstovų aptinkama visuose Lietuvos regionuose, tačiau populiacijos yra fragmentuotos. Daugiausia radviečių yra žinoma Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Vakariniuose bei pietvakariniuose rajonuose rūšis yra reta arba labai reta.