Tuberaria guttata yra švitrūninių (Cistaceae) šeimos augalas. 

      Tai nedidelis, status, vienmetis žolinis augalas, pasiekiantis 5–30 cm aukštį. Pamatiniai lapai suformuoja prigludusią rozetę, yra elipsiški, su trimis ryškiomis gyslomis, apaugę šiurkščiais plaukeliais. Stiebo lapai išsidėstę pražangiai, yra siauresni ir mažesni. Žiedai sutelkti į retas viršūnines kekes. Kiekvienas žiedas turi penkis ryškiai geltonus vainiklapius, kurių pamate yra tamsiai purpurinė, ruda arba juoda dėmė (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas guttata – dėmėtoji). Vainiklapiai yra labai trapūs ir žydi vos keletą valandų. Jie išsiskleidžia ryte spiginant saulei, o po pietų jau nubyra. 

     Augalas pritaikytas prie sausų, karštų ir atvirų vietovių. Natūraliai auga smėlingose dirvose, kopose, sausose pievose, uolėtuose šlaituose bei karščiui atspariuose krūmynuose. Mėgsta rūgščius, mažai kalkingus (silikatinius) substratus ir visišką saulėkaitą. Tai trumpalaikis vienmetis augalas (efemeras). Jis greitai sudygsta po žiemos liūčių, sužydi ir subrandina sėklas dar prieš prasidedant vasaros sausrai. Priklausomai nuo regiono, intensyviausiai žydi nuo kovo iki birželio. Žiedui nužydėjus, susidaro trilypė dėžutė, kurioje subręsta labai smulkios, gausios sėklos, plintančios vėjo pagalba. 

     Rūšis plačiai paplitusi visame Viduržemio jūros regione (Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) bei Vakarų ir Šiaurės Vakarų Europoje (pasiekia net Airiją bei Velsą). Augalas buvo įvežtas ir sėkmingai natūralizavosi Šiaurės Amerikoje, ypač Kalifornijoje.