Ožekšninis margasprindis (Ligdia adustata) yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugių šeima.
Tai nedidelis drugys, kurio išskleistų priekinių sparnų plotis siekia 20 - 25 mm. Kūnas ir sparnai yra balti arba kreminiai, pasižymintys šilkiniu blizgesiu. Priekinio sparno pamatinėje srityje, prie pat pamato, ryškėja tamsiai ruda bazinė juosta. Viduriniame sparno lauke išsidėsčiusi plati, skersinė, melsvai pilko atspalvio juosta, kuri išoriniame krašte ribojasi su banguota submarginaline linija. Sparno viršūnėje matoma charakteringa tamsi, ruda dėmė, suteikianti šiai rūšiai specifinį išvaizdos akcentą. Užpakaliniai sparnai yra gerokai šviesesni už priekinius, balti, su neryškiu, smulkiu skersiniu raštu ir pilkšva marginaline juosta. Ramybės būsenoje drugys sparnus laiko išskleidęs plokščiai ant substrato, todėl viršutinės sparnų pusės morfologiniai požymiai yra pilnai matomi. Patinų antenos yra trumpai šukiškos, o patelių – siūliškos, tai leidžia vizualiai nustatyti lytis pagal išorinius morfologinius bruožus.
Ožekšninis margasprindis aptinkamas šviesiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, jų pakraščiuose bei proskynose. Gyvena krūmynuose, paupių sąžynuose, parkuose, priemiesčių gyvatvorėse bei senuose soduose. Per metus išvysto dvi generacijos. Pirmosios generacijos drugiai skraido nuo balandžio pab. iki birželio mėnesio, o antrosios – nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Tai naktiniai drugiai, noriai skrenda į dirbtinius šviesos šaltinius. Dieną jie slepiasi tankioje lajų ar krūmų lapijoje, tačiau lengvai pabaidyti skrenda trumpus atstumus. Šios rūšies vikšrai maitinasi ožekšnių (Euonymus) bei raugerškių (Berberis) lapais. Ryškiai žali vikšrai su charakteringomis raudonomis nugaros ir šoninėmis dėmėmis intensyviai maitinasi ant mitybinių augalų šakų. Baigę vystymąsi, jie virsta lėliukėmis. Rūšis žiemoja lėliukės stadijoje viršutiniame dirvožemio sluoksnyje arba miško paklotėje.
Plačiai paplitęs visoje Europoje (nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo) bei Artimuosiuose Rytuose. Jo arealą tiesiogiai riboja pagrindinių mitybinių augalų – ožekšnių – natūralaus augimo teritorijos. Lietuvoje tai nereta rūšis, sutinkama visoje teritorijoje.