Paprastasis tritonas (Lissotriton vulgaris) yra uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio, tikrųjų salamandrų (Salamandridae) šeimos varliagyvių rūšis, viena dažniausių ir plačiausiai paplitusių Europoje.

     Tai nedidelis varliagyvis, kurio bendrasis kūno ilgis kartu su uodega siekia 6–11 centimetrų. Šios rūšies patelės dažniausiai yra nežymiai didesnės už patinus ir pasižymi stambesniu pilveliu. Gyvūno galva yra pailga, su trimis išilginėmis vagelėmis viršugalvyje ir palyginti trumpu, suapvalintu snukučiu. Iš šonų suplota uodega sudaro maždaug pusę viso kūno ilgio ir padeda gyvūnui plaukti. Sausumos fazės metu abiejų lyčių odos danga tampa sausa, aksominė ir smulkiai grūdėta. Vandens fazės metu oda atsinaujina, tampa visiškai lygi, o patinų odos raštas pasidaro itin kontrastingas. Patinų kūnas išmargintas stambiomis, apvaliomis tamsiai rudomis arba juodomis dėmėmis, kurios ypač ryškios ant galvos ir šonų. Šviesiai gelsvas arba ryškiai oranžinis pilvelis bei gerklė visada yra nusėti aiškiais tamsiais taškeliais. Veisimosi sezono metu patinams išsivysto aukšta, banguotu kraštu pasižyminti nugaros skiauterė, kuri be pertrūkio jungiasi su uodegos peleku. Patelių išvaizda išlieka kukli, jų nugaros spalvinis raštas yra smulkiai marmurinis, o nugaros skiauterės jos neturi. 

     Aptinkamas lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose, drėgnose pievose, soduose, parkuose ir daržuose. Nerštui renkasi seklius, stovinčius ar lėtai tekančius vandenis – kūdras, tvenkinius, griovius, miško balas. Sausumoje dieną praleidžia po akmenimis, rąstais, pūvančia mediena, lapų krūvomis ar graužikų urvuose. Vandens fazėje aktyvus visą parą, o sausumoje tampa slapuku naktiniu gyvūnu, medžiojančiu prietemoje. Vandenyje ėda uodų lervas, dafnijas, dvisparnius, o sausumoje – sliekus, šliužus, vorus ir smulkius vabzdžius. Patinas vilioja patelę ritualiniu šokiu lankstydamas uodegą, po to padeda spermatoforą, kurį patelė kloaka pakelia. Patelė padeda 100–300 kiaušinėlių, kiekvieną individualiai įvyniodama į vandens augalo (pavyzdžiui, elodėjos) lapelį. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos su išorinėmis žiaunomis vystosi apie 2–3 mėnesius, o vasaros pabaigoje virsta į sausumos jauniklius. Spalio mėnesį traukiasi žiemoti ir šaltąjį periodą praleidžia sausumos slėptuvėse, rečiau – neužšąlančio vandens dugne. 

     Paplitęs beveik visoje Europoje (nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iki Uralo kalnų rytuose). Šiaurinė riba siekia Skandinaviją, o pietinė – Balkanų pusiasalį ir Juodosios jūros regioną. Už Europos ribų aptinkamas Vakarų Sibire (Rusijoje), šiaurinėje Kazachstano dalyje ir Turkijoje. Lietuvoje ši rūšis yra labai dažna ir paplitusi visoje šalies teritorijoje.