Tikrosios salamandros (Salamandridae) yra tai uodegotųjų varliagyvių šeima, kurią sudaro salamandros ir tritonai. Tai viena labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų varliagyvių grupių pasaulyje. Šeimoje yra 21–22 gentis ir apie 150 rūšių (skaičius nuolat tikslinamas). 

     Suaugusių individų dydis svyruoja nuo smulkių, vos 6 centimetrų tritonų iki 30 centimetrų siekiančių salamandrų. Skirtingai nuo kitų šeimų, tikrųjų salamandrų suaugėliai turi pilnai išvystytus plaučius, judrius akių vokus ir tvirtus kaulus. Jų oda yra išskirtinė – sausumos fazėje ji tampa šiurkšti, grūdėta, o vandens fazėje – lygi ir slidi. Šių gyvūnų odoje gausu stambių nuodų liaukų (parotidų), kurios aiškiai matomos už akių ir ant nugaros. Galva dažniausiai yra plati, plokščia, o keturios vienodo ilgio kojos turi gerai išvystytus pirštus be plaukiamųjų plėvių. Daugelio rūšių išvaizda kardinaliai keičiasi pavasarį, kai prasideda vandens fazė ir vestuvinis laikotarpis. Neršto metu patinams užauga įspūdingos nugaros skiauterės, uodegos pelekai bei išryškėja ryškūs odos raštai. Šeimos narių spalvinis spektras yra itin kontrastingas ir tarnauja kaip įspėjamasis signalas plėšrūnams. Dominuoja juodi, tamsiai rudi kūno tonai, išmarginti ryškiai geltonomis, ugninėmis oranžinėmis, raudonomis dėmėmis arba melsvais uodegos bei šonų atspalviais. 

      Tikrosios salamandros (pvz., ugninė salamandra) ir sausumos fazės tritonai gyvena pavėsingose vietose, po pūvančia mediena, samanomis, akmenimis ar graužikų urvuose. Dauguma tritonų pavasarį persikelia į stovinčio arba lėtai tekančio vandens telkinius su gausia augalija, kur vyksta jų nerštas. Kai kurios specializuotos tritonų ir salamandrų rūšys (pvz., kalnų tritonai) renkasi šaltus, deguonimi turtingus kalnų vandenis ar drėgnus kalnų miškus. Daugumai salamandrų būdingas sezoniškumas. Pavasarį jie gyvena vandenyje (vadinamoji vandens fazė), o vasaros pabaigoje ir rudenį jie išlipa į sausumą (sausumos fazė). Žiemą jie praleidžia žiemos miego būsenoje po žeme ar akmenimis. Visi šeimos nariai yra naktiniai plėšrūnai. Sausumoje jie gaudo šliužus, sliekus, vabzdžius ir jų lervas, o vandens fazėje minta uodų lervomis, smulkiais vėžiagyviais, buožgalviais ir kitų varliagyvių ikrais. Tikrosios salamandros pasižymi itin stipriais odos nuodais (toksinais, pvz., samandarinu ar tetrodotoksinu), kuriuos išskiria už akių esančios liaukos (parotidai). Dėl šios priežasties jie turi mažai natūralių priešų, o apie savo nuodingumą plėšrūnus įspėja ryškiomis kūno spalvomis. Apvaisinimas yra vidinis, tačiau vyksta be kopuliacijos. Patinas vandenyje atlieka sudėtingą vestuvinį šokį, uodega nukreipdamas feromonus link patelės, ir padeda ant dugno spermos paketą (spermatoforą), kurį patelė surenka savo kloaka. Dauguma tritonų deda pavienius ikrus, kruopščiai įvyniodami juos į vandens augalų lapus. Išsiritusios lervos turi išorines žiaunas ir yra plėšrios. Kai kurios kalnų salamandros (pvz., alpinė salamandra) išvystė gyvavedystę – patelė veda visiškai metamorfozę praėjusius jauniklius, o lervos stadija praeina dar motinos organizme. 

     Tikrosios salamandros dominuoja visoje Europoje (nuo Skandinavijos iki Viduržemio jūros regiono). Rytuose arealas tęsiasi per Rusiją, Artimuosius Rytus iki pat Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos ir Indokinijos pusiasalio), kur gyvena specifinės tritonų gentys. Šiaurės Amerikoje gyvena dvi išskirtinės, tik čia sutinkamos (endeminės) tritonų gentys: Notophthalmus (rytiniame regione) ir Taricha (vakarinėje pakrantėje). Keletas šeimos rūšių (pvz., alžyrinė salamandra ar dygiašoniai tritonai) gyvena Šiaurės Afrikos siauroje Viduržemio jūros pakrantės zonoje, Maroke, Alžyre bei Tunise.