Litorinos (Littorinimorpha) yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) būrys, kurį daugiausia sudaro jūrinės sraigės, tačiau jai taip pat priklauso kai kurios gėlavandenės ir sausumos sraigės. 

     Šių moliuskų kūnas tradiciškai skirstomas į galvą, koją ir minkštą kūną su vidaus organais, esantį kriauklėje. Dauguma rūšių turi tvirtą, spirališkai susuktą kalkinę kriauklę. Kai kurių šeimų kriauklės yra evoliuciškai sunykusios arba tapusios vidinėmis. Ant galvos yra pora čiuptuvų su akimis prie jų pagrindo. Burnos ertmėje yra raumeningas liežuvis su raginiais dantukais, vadinamas radule. Radulės sandara skiriasi priklausomai nuo to, ar sraigė žolėdė, ar plėšri. Plati ir raumeninga koja skirta šliaužimui uolomis bei vandens telkinių dugnu. Kojos užpakalinėje dalyje yra kietas dangtelis, skirtas užverti kriauklės angą. Mantijos ertmėje yra viena gerai išvystyta ktenidija – specializuota žiauna. Nervų sistema pasižymi greitą reakciją į aplinką. 

     Šių moliuskų gyvenamosios vietos skirstomos į keturias pagrindines aplinkas. Jūros potvynių ir atoslūgių zona (litoralė) - tai yra pagrindinis ir žinomiausias šio būrio moliuskų (ypač Littorinidae šeimos) biotopas. Sraigės gyvena ant pakrantės uolų, akmenų, prieplaukų polių ir jūrinių žolių.Šios rūšys yra prisitaikiusios prie ekstremalių sąlygų: reguliaraus džiūvimo saulėje, bangų smūgių ir temperatūros šuolių. Gilieji jūrų ir vandenynų dugnai. Daugybė plėšrių ir detritofagų rūšių (pavyzdžiui, Naticidae ar Strombidae) gyvena sublitoralėje ir gilesnėse zonose. Jų biotopą sudaro smėlėtas, dumblinas arba žvyringas dugnas, kuriame jos rausiasi ieškodamos maisto. Kai kurios specializuotos rūšys aptinkamos net giliavandenėse hidroterminėse versmėse. Tam tikros šeimos (pavyzdžiui, Bithyniidae, Lithoglyphidae) yra prisitaikiusios gyventi upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir pelkėse. Lietuvoje šių šeimų atstovai aptinkami ant gėlavandenių augalų, dugno nuosėdų ar po akmenimis švariame, tekančiame bei stovinčiame vandenyje. Nors tai ir retesnė išimtis, bet kai kurios Littorinimorpha būrio (pavyzdžiui, Pomatiidae šeima) rūšys evoliucijos eigoje persikėlė į sausumą. Jų biotopas yra drėgni miškai, krūmynai, uolėtos vietovės su kalkingu dirvožemiu, kur moliuskai slepiasi po pūvančia mediena, lapais ar samanomis. Pakrančių rūšys geba išgyventi kelias dienas ar net savaites be vandens atoslūgio metu. Jos sandariai užsidaro kriauklėje naudodamos dangtelį ir sulėtina medžiagų apykaitą. Jie turi gerai išvystytus cheminius jutiklius, kuriais vandenyno dugne užuodžia maistą arba potencialius partnerius iš didelio atstumo. Skirtingai nuo daugelio sausumos sraigių, kurios yra hermafroditės, Littorinimorpha moliuskai dažniausiai yra skirtingalyčiai gyvūnai (patinėliai ir patelės). Šiam būriui būdingas vidinis apvaisinimas. Patinėliai turi specializuotus organus spermai perduoti, o tai padeda sėkmingai daugintis net ir banguotose potvynių zonose ar sausumoje. Daugelis jūrinių rūšių išleidžia kiaušinėlių kapsules tiesiai į vandenį. Iš jų išsirita laisvai plaukiojančios veligerio lervos, kurios kelias savaites praleidžia planktone ir padeda rūšiai išplisti dideliais atstumais. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, Littorina saxatilis) kiaušinėlius nešioja savo kūne, kol iš jų išsirita visiškai suformuotos mažos sraigės. Tai apsaugo palikuonis nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Priklausomai nuo šeimos, šie moliuskai užima visiškai skirtingas ekologines nišas. Žolėdžiai ir detritofagai (pvz. Littorinidae) naudoja savo radulę (liežuvį su dantukais), kad nugremžtų mikroskopinius dumblius ir detritą nuo pakrantės uolų. Strombidae šeimos sraigės minta stambesniais makrodumbliais ir jūrinėmis žolėmis. Aktyvūs plėšrūnai (pvz. Naticidae) rausiasi smėlyje, suranda kitus moliuskus, savo rūgštine sekrecija ir radule išgręžia jų kriauklėje idealią skylutę ir išsiurbia grobį. Kai kurios sraigės (pvz., Calyptraeidae šeimos) prisitvirtina prie substrato ir filtruoja planktoną bei organines daleles tiesiai iš vandens.

     Littorinimorpha būrio moliuskai yra paplitę visame pasaulyje (kosmopolitai) – jų atstovų galima rasti visuose vandenynuose, daugelyje gėlo vandens telkinių ir net sausumoje.