Pilkadėmis balsvasprindis (Lomographa temerata) yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugių rūšis.

     Tai nedidelis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 22 - 26 mm. Tiek priekinių, tiek užpakalinių sparnų pagrindinė spalva yra šilkiškai balta, spindinti. Kūnas yra palyginti grakštus, pilvelis ir krūtinėlė taip pat padengti baltais, švelniais žvyneliais. Priekinio sparno viduryje ryškiai išsiskiria juodas disko formos taškas (vidurinė dėmė). Už jo, palei išorinį sparno kraštą, driekiasi plati, netaisyklinga, pilkšvai juoda arba tamsiai ruda skersinė juosta, kuri link sparno vidurio  pereina į neryškių kontūrų dėmes. Ties pačiu išoriniu kraštu matoma plona, tamsi linija su smulkiais taškeliais. Užpakaliniai sparnai yra gerokai šviesesni už priekinius. Jie taip pat turi smulkų, kartais vos įžiūrimą centrinį taškelį, o pilko rašto palei kraštą beveik nėra arba jis yra visai blankus. 

     Šie drugiai gyvena šviesiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose bei proskynose. Jie taip pat dažnai aptinkami krūmynuose, senuose soduose, parkuose ir gyvatvorėse. Svarbiausia sąlyga jų buveinei – pakankama mitybinių augalų (ypač erškėtinių šeimos krūmų) gausa. Suaugę drugiai skraido gegužės ir birželio mėnesiais (kartais ir liepos pr.). Jie yra aktyvūs naktį ir sutemose, juos stipriai vilioja dirbtiniai šviesos šaltiniai. Dieną jie slepiasi tūpėdami po lapais. Drugio vikšrai maitinasi įvairių lapuočių medžių ir krūmų lapais. Dažniausiai jie randami ant dygiosios slyvos (Prunus spinosa), gudobelių (Crataegus), obelų, beržų bei ąžuolų. Per metus išauga tik viena šių drugių karta. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai ant mitybinių augalų šakelių ar lapų. Išsiritę žali vikšrai intensyviai maitinasi vasaros pirmoje pusėje, o vasaros pabaigoje nusileidžia ant žemės. Rūšis žiemoja lėliukės stadijoje – lėliukė žiemą praleidžia dirvožemio paviršiuje, pasislėpusi tarp nukritusių sausų lapų ar samanų. 

     Šis drugys gyvena beveik visoje Europoje – nuo Pirėnų pusiasalio vakaruose iki pat Uralo kalnų rytuose. Šiaurėje jos arealas siekia pietines Skandinavijos (Švedijos, Norvegijos) ir Suomijos dalis, o pietuose driekiasi per Viduržemio jūros regioną ir Balkanus. Už Europos ribų rūšies paplitimo zona tęsiasi per Mažąją Aziją, Kaukazą, Vidurinę Aziją, pietinę Sibiro dalį iki pat Tolimųjų Rytų. Lietuvoje šis drugys yra dažnas ir paplitęs visoje teritorijoje.