Besotis minkštavabalis (Malthinus flaveolus) yra minkštavabalinių (Cantharidae) šeimos vabalų rūšis. 

     Tai smulkus vabalas, kurio kūno ilgis siekia 4,5–5,5 mm. Kūnas ištįsęs, iš nugaros ir pilvo suplotas, su silpnai sklerotizuota, minkšta danga. Galva didelė, iš viršaus pilnai matoma, jos plotis kartu su stambiomis akimis yra didesnis už priešnugarėlės plotį. Antenos siūliškos, ilgos ir tamsios. Rūšis lengvai atpažįstama pagal būdingą spalvinį piešinį. Jo priešnugarėlė yra geltona arba oranžinė, su tamsia (juosva ar ruda) išilgine dėme centre arba ties jos pakraščiais. Antsparniai yra pilkai juodi arba tamsiai rudi, giliai taškuotai vagoti, o jų viršūnės visada yra ryškiai geltonos arba sieros spalvos. Kojos yra ilgos, bėgamosios, dažniausiai geltonos arba gelsvai rudos, o letenėlės baigiasi penkiais nareliais. 

     Besotis minkštavabalis yra tipiška miškų ir krūmynų rūšis. Jis dažniausiai sutinkamas drėgnuose ir mezofiliniuose lapuočių bei mišriuose miškuose, parkuose, pamiškėse bei soduose, kur tupi ant medžių ir krūmų lapų (ypač mėgsta ąžuolus, beržus bei lazdynus). Ši rūšis pasižymi plėšriu gyvenimo būdu. Suaugę vabalai dienos metu aktyviai medžioja smulkius minkštakūnius vabzdžius (pvz., amarus bei mažas lervas) ant augalų lapų, tačiau papildomai gali laižyti nektarą ar ėsti žiedadulkes. Lervos gyvena miško paklotėje, samanose arba po pūvančia medžių žieve, kur medžioja smulkius bestuburius. Išsivysto viena generacija per metus. Lervos žiemoja, o pavasarį dirvoje virsta lėliukėmis. 

     Paplitęs plačiai Europoje, arealas driekiasi per didžiąją žemyno dalį. Šiaurėje šios rūšies paplitimo riba siekia Didžiąją Britaniją bei Skandinavijos pusiasalio pietinius regionus, o pietuose arealas apima šiaurines Viduržemio jūros baseino dalis. Rytuose vabalų populiacijos fiksuojamos iki pat Europos kontinento ribos Kaukaze ir europinėje Rusijos dalyje. Lietuvoje šis vabalas yra dažna rūšis, kuri tolygiai paplitusi visoje šalies teritorijoje.