Bitininkiniai (Meropidae) yra žalvarninių (Coraciiformes) paukščių šeima. Šie paukščiai geriausiai žinomi dėl savo ryškių spalvų, grakštaus skrydžio ir specializacijos medžioti skraidančius vabzdžius, ypač bites ir vapsvas.

     Tai nedideli, itin spalvingi paukščiai. Tai vieni spalvingiausių paukščių pasaulyje. Dominuoja ryškiai žalia, geltona, mėlyna ir ruda spalvos. Dauguma rūšių turi būdingą juodą juostelę per akis, kuri padeda sumažinti saulės atspindžius medžiojant. Vidurinės uodegos plunksnos dažnai yra pailgėjusios ir sudaro smailas „atšakas“, kurios padeda manevruoti skrydžio metu. Jie turi ilgą, ploną ir šiek tiek žemyn palinkusį snapą, skirtą vabzdžiams pagauti ore. Sparnai smailūs ir ilgi, primenantys kregždžių ar čiurlių sparnus. Tokia sandara leidžia skristi labai greitai, staigiai keisti kryptį ir kurį laiką sklęsti ore taupant energiją. Kojos trumpos ir silpnos. Jos nėra pritaikytos vaikščioti žeme. Bitininkų priekiniai pirštai yra iš dalies suaugę prie pagrindo. Tai padeda jiems geriau įsikibti į šakas ar laikytis ant vertikalių paviršių kasant urvus. augumos rūšių patinai ir patelės išoriškai yra labai panašūs. Patinai kartais gali būti šiek tiek ryškesni arba turėti nežymiai ilgesnes uodegos plunksnas, tačiau lauko sąlygomis juos atskirti sunku.

     Šie paukščiai renkasi atviras, saulėtas erdves, kuriose gausu skraidančių vabzdžių. Tai yra stepės, pievos, upių slėniai, krūmynais apaugusios ganyklos ir retos giraitės. Jiems svarbu turėti aukštų stebėjimo vietų (elektros laidų, sausų šakų), nuo kurių jie pakyla medžioti. Kritinis biotopo elementas – statūs šlaitai (upių atodangos, karjerai, smėlio duobės). Kadangi bitininkai peri urvuose, jiems reikalingas minkštas, bet stabilus dirvožemis (liosas, smėlis ar molis). Lizdą suka urvuose. Snapais ir kojomis abu poros nariai iškasa iki 1–2 metrų ilgio horizontalų tunelį, kurio gale yra lizdo kamera. Deda apie 5–6 baltus kiaušinius. Daugelis rūšių yra kolonijiniai paukščiai – viename šlaite gali perėti nuo kelių iki šimtų porų. Kai kurioms rūšims būdinga kooperacija – jauni, savo porų neturintys paukščiai padeda tėvams maitinti jauniklius ir ginti lizdą.

     Bitininkų paplitimas apima platų arealą nuo Europos iki Australijos, tačiau jų gausa ir rūšių įvairovė pasiskirsčiusi netolygiai. Dauguma iš 31 bitininkų rūšies gyvena Afrikoje ir Azijoje. Europoje paplitusi tik viena rūšis – europinis bitininkas (Merops apiaster). Jis peri Pietų ir Vidurio Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Vakarų Azijoje. Australijoje bei Naujojoje Gvinėjoje gyvena vaivorykštinis bitininkas, o Madagaskare – žaliasis bitininkas. Dauguma vidutinių platumų rūšių (įskaitant Lietuvoje pasirodančius bitininkus) yra tolimieji migrantai. Jie žiemoja tropinėje Afrikoje ar Pietų Azijoje, o pavasarį grįžta į šiaurę tik tada, kai nusistoja šilti orai ir pasirodo pakankamai vabzdžių.